- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dažniau vietoj popierinių grynųjų ar kelių metalinių monetų vaikų delne – mokėjimo kortelės. Augant elektroninių atsiskaitymo priemonių populiarumui, bankininkai pastebi, kad didžioji dalis tėvų sąskaitas atidaro vis jaunesniems – vos 10–13 metų amžiaus vaikams. Ar tai gali tapti sveikintina finansinio raštingumo mokykla, LNK žurnalistas klausė „Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės.
– Anksčiau buvo skelbti duomenys, kad tik vienas iš penkių vaikų naudojasi banko mokėjimo kortele. Bet matome, kad bėgant laikui situacija gerokai pasikeitė?
– Taip, finansų pasaulis yra viena iš tokių sričių, kuri labai sparčiai modernėja. Noriu visus tėvus patikinti, kad mūsų vaikai gyvens gerokai išmanesniame pasaulyje nei mes. Nežinau, kokiais pinigais jie ateityje naudosis, bet, greičiausiai, negrynaisiais.
– Ankstesnėse apklausose nemažai tėvų baiminosi, kad atsiskaityti mokėjimo kortele nėra saugu arba tam nėra galimybių, pavyzdžiui, mokyklos valgykloje. Bet gal ir čia situacija keičiasi?
– Be abejo, situacija keičiasi, tos didėjančios galimybės atsiskaityti ar mokėjimo kortelėmis, ar moksleivio elektroniniu pažymėjimu, skatina tėvus kalbėtis su vaikais apie galimybes naudotis elektroniniais pinigais. Kartu su tuo ateina ir pavojų galimybės. Vaikai taip pat turi suprasti, kokios yra rizikos, kad lygiai taip pat gali pasitaikyti sukčių, kurie norės pasinaudoti kortelėmis ar prašys atlikti kokius nors mokėjimus. Tai tas pats realus pasaulis, tik jis keliasi į elektroninę erdvę.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar mokėjimo kortelės gali tapti vaikų kontrolės ir tuo pačiu finansinio raštingumo įrankiu?
– Galimi abu variantai. Negalime sakyti, kad tėvai nepasižiūri į mokėjimo kortelių ataskaitas. Aš pati lygiai taip pat pervedu vaikams pinigus į korteles, kartais paprašau aptarti, kur jie buvo išleisti. Priklausomai nuo to, kam jie buvo skirti. Ar tai yra paties vaiko sutaupyti pinigai, kur aš tik patarti galiu, ar tai yra maistui skirti pinigai. Tačiau kartu tai yra ir edukacijos įrankis, mokantis finansinio raštingumo. Vaikas turi išmokti suprasti, kiek kortelėje yra pinigų, kad kortelėje esanti suma limituota, kad pinigus reikia leisti tikslingai bei atsakingai. Šie įgūdžiai nėra įgyjami savaime, jie yra išugdomi.
Turime šiek tiek, sakyčiau, užburtą ratą, nes vaikai daugiausiai mokosi iš tėvų, kuriems patiems trūksta finansinio raštingumo žinių.
– Savaime kortelės turėjimas neišmokys, kaip elgtis su pinigais..?
– Be abejo. Na, vaikai išmoks suskaičiuoti grąžą, bet didesnių įgūdžių neįgis, jei nesikalbėsime su jais apie tai, kaip kinta, tarkim, pinigų vertė, kaip planuoti išlaidas. Vaikai mėgsta pokalbius apie tai, kur galima ir kaip pinigus investuoti. Arba kaip tvariai juos naudoti. Aktuali tema – ir aukojimas, nes mes dabar dažnai dalinomės savo lėšomis su kitais. Tai irgi gera proga su vaikais pasikalbėti, ugdyti gebėjimą, norą dalintis. Galbūt vaikas dalį savo santaupų norės paskirti labdarai, paaukoti beglobiams gyvūnams ir pan.
– Ką rodo naujausios apklausos, koks vaikų finansinis raštingumas, nes, anot statistikos, jų tėvai, apskritai lietuviai, nepasižymi dideliu finansiniu raštingumu?
– Situacija pamažu keičiasi: tampame vis labiau elektronizuoti, vis labiau virtualūs, daugiau žinių turime. Tačiau viskas nesikeičia taip greitai – tiek tėvams, tiek vaikams tų žinių dar trūksta. Galbūt labiausiai stinga žinojimo, kur rasti tų patikimų žinių, kaip atsirinkti tuos šaltinius. Ir čia turime šiek tiek, sakyčiau, užburtą ratą, nes vaikai daugiausiai mokosi iš tėvų, kuriems patiems žinių trūksta. Tad metas atšviežinti žinias, pradėti nuo kažkokių galbūt tvaresnių įgūdžių formavimo. Ir kartu įtraukti vaikus į žaidimą, pokalbius – visiems kartu mokytis finansinio raštingumo.
– Tai neturi būti nuobodus dalykas – reikėtų, jūsų nuomone, per žaidimą, kūrybiškai visa tai daryti?
– Be abejo, tai nėra tik įsipareigojimai. Juk pinigus mes uždirbame ir tam, kad jie mums neštų džiaugsmą, kad galėtume keliauti, pramogauti. Bet kaip atskirti norus nuo poreikių, kaip išdėlioti pinigus, kad viskam užtektų, tai irgi yra nelengvos užduotys ir aptarimo temos, kurias verta su vaikais žaismingai panagrinėti.
„Visai nebloga mintis. Vis tiek kasdien duodame pinigų dienos pietums“, – sakė praeivė, paklausta, ar duotų vaikui mokėjimo kortelę.
„Manau, kad tai yra galimybė edukuoti vaikus. Turėdamas galimybę pats spręsti, kaip ir kur panaudoti savo pinigus, jis išmoksta disciplinos, atsakomybės – visko, kas vėliau reikalinga jau suaugus, brandžiai asmenybei“, – pritarė kita gatvėje kalbinta pašnekovė.
„Mano nuomone, čia labai patogu ir tėvams, ir vaikams. Mano anūkas – antrokas, jis tikrai jau moka atsakingai leisti pinigus, nenupirks, ko nereikia. Mokėjimo kortelę duočiau be baimės. Tėvai yra policininkai, šeimoje – griežta tvarka“, – dėstė moteris.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios1
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso10
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą3
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...
-
S. Gentvilas: dėl transporto keliamos taršos – Susisiekimo ministerijos atsakomybė13
Valstybės kontrolei (VK) skelbiant, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros naudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, aplinkos ministra...