- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mobilumo paketo įsigaliojimui besiruošiantis Lietuvos transporto ir logistikos verslas atkreipia dėmesį, kad, be kitų diskriminuojančių nuostatų, lieka neišspręstas klausimas, kaip šio dokumento reikalavimai bus taikomi trečiųjų šalių vežėjams. Verslininkai baiminasi, kad dėl tokios situacijos ES vežėjai susidurs su iškreipta konkurencija, o Rusijos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių vežėjai perims didelę dalį Lietuvos vežėjų krovinių Bendrijoje.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Tomo Jurgelevičiaus, iki šiol nėra numatyta jokio mechanizmo, užtikrinsiančio Mobilumo paketo įgyvendinimą trečiosiose šalyse.
„Trečiųjų šalių klausimas ES lygiu nėra sprendžiamas. Tiesiogiai su trečiųjų šalių įmonėmis konkuruojančios ES periferinių šalių transporto įmonės nukentės labiausiai. ES transportininkai privalės laikytis Mobilumo paketo reikalavimų, kai trečiųjų šalių vežėjai galės jų nepaisyti ir toliau galės vežti krovinius po Europą pagal leidimų sistemą“, – pranešime spaudai sako T. Jurgelevičius.
Jo teigimu, trečiųjų šalių vežėjai gali konkuruoti Europos rinkoje dėl žemesnių kainų ir neprivalo laikytis visų ES taisyklių.
Pasak jo, pastaruosius kelerius metus stebimas trečiųjų šalių, daugiausia Rusijos, krovinių apyvartos didėjimas Europos Sąjungoje. 2018 metais Rusija kelių transportu į Europą išvežė 39 proc. daugiau krovinių, palyginti su 2014 metais. Remiantis Rusijos valstybinių institucijų duomenis, kai kurios Vakarų Europos šalys didina leidimų kvotas Rusijos vežėjams. Pavyzdžiui, Belgija leidimų kvotą Rusijai 2019 metais padidino 30 proc., o 2020 metais – 40 proc. Prancūzija per 2016 – 2019 m. leidimų skaičių padidino 45 proc. Ispanija per tą patį laikotarpį – 37 proc.
„Kadangi Mobilumo pakete nėra įtvirtinta jokio mechanizmo, kuris užtikrintų reikalavimų laikymąsi trečiosiose šalyse, šių šalių vežėjų krovinių apimtys ES toliau gali sėkmingai didėti – daugiausia Lietuvos ir kitų periferinių ES valstybių narių sąskaita“, – sako T. Jurgelevičius.
Jo teigimu, trečiųjų šalių vežėjai gali konkuruoti Europos rinkoje dėl žemesnių kainų ir neprivalo laikytis visų ES taisyklių. Pavyzdžiui, trečiųjų šalių vežėjams netaikomi teisės aktai dėl leidimo verstis profesine veikla, neprivalomi vairuotojų kvalifikacijos reikalavimai, netaikomi ES transporto mokesčiai ir akcizai. Tuo tarpu ES šalių narių vežėjams taisyklės ir reikalavimai transportavimo veikloje yra daug griežtesni.
Pasak T. Jurgelevičiaus, ES turėtų įvertinti ir tai, kad užleisdama rinkos pozicijas trečiųjų šalių vežėjams, tuo pat metu Bendrija lieka atvira didesnės taršos vilkikų skaičiaus didėjimui ES keliuose. Europoje reikalavimai aplinkos apsaugos standartams yra daug griežtesni nei trečiosiose šalyse. Remiantis ECMT leidimų statistika, aukščiausios „Euro 6“ aplinkosaugos klasės vilkikų dalis trečiųjų šalių autoparkuose yra sąlyginai nedidelė, palyginti su ES periferinių šalių vežėjais. Trečiųjų šalių vežėjai su „Euro 6“ standarto sunkvežimiais vykdo maždaug 15-30 proc. tarptautinių transporto operacijų, kai Lenkijos – 77 proc., Lietuvos – 62 proc.
Lietuvos didžiausias šalies transporto ir logistikos įmones vienijantis TTLA dėl Mobilumo pakete nesprendžiamo trečiųjų šalių klausimo kreipėsi į transporto komisarės Adinos Valean ir komisaro Virginijaus Sinkevičiaus tarnybas, EK transporto generalinį direktoratą, Europos Parlamento TRAN komitetą, Lietuvos europarlamentarus bei svarbiausias valstybines šalies institucijas.
Lietuvos vežėjai anksčiau yra kreipęsi į europarlamentarus teikdami argumentus dėl nepritarimo Mobilumo paketui, akcentuojant diskriminuojančias nuostatas ir neproporcingus reikalavimus atskiroms ES narėms, taip pat akivaizdžius prieštaravimus ambicingiems ES klimato kaitos tikslams. Be to, pasak vežėjų, Mobilumo paketo suvaržymai suskaldys bendrąją ES rinką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...