Ministrės patarėja: atvirų duomenų naudojimas gali papildomai sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP

„Atviri duomenys yra svarbi medžiaga skaitmeninio turinio produktams bei paslaugoms, ir jie tampa svarbesniu turinio šaltiniu plėtojant tokias pažangiąsias skaitmenines technologijas kaip dirbtinis intelektas ar daiktų internetas. Kalbant apie ekonominį potencialą, tyrimais nustatyta, kad atvirų duomenų naudojimas gali papildomai sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP“, – Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje pirmadienį sakė E. Kuročkina.

Jos teigimu, Europos Sąjungos kontekste per pastaruosius ketverius metus buvo sukurta 325 mlrd. eurų atvirų duomenų rinka, kuri vien 2020 metais sukūrė 100 tūkst. darbo vietų.

„Taip pat verta išskirti viešojo sektoriaus stiprinimo potencialą atvirų duomenų kontekste. Atveriant viešojo sektoriaus duomenis, yra skatinamas skaidrumas bei atsakomybė, savaime suprantama, gerinama informacijos kokybė, viešųjų užduočių atlikimas. Įprasta manyti, kad viešajame sektoriuje galbūt darbuotojai kartais dirba nepakankamai efektyviai. Šiuo atveju atviri duomenys gali šį matymą pakeisti“, – teigė E. Kuročkina.

Jos teigimu, šiuo metu keičiamas teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų įstatymas, numatant platesnį įstatymo taikymą.

„Šiuo metu įstatymo nuostatos taikomos viešojo sektoriaus institucijoms ir valstybės įmonėms bei savivaldybių įmonėms, o po pakeitimų įstatymo nuostatos bus taikomos ir valstybės valdomiems subjektams, įmonėms, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurios vykdo veiklą tam tikrose srityse – kaip šilumos ūkio, transporto paslaugos, elektros energija“, – sakė ministrės patarėja.

Pasak E. Kuročkinos, taip pat svarbu, kad įstatyme bus įtvirtinta pareiga ne tik atverti duomenis, bet ir juos inventorizuoti, taip pat bus patvirtinti didelės vertės duomenų rinkiniai.

„Kitaip tariant, atsiras didelės vertės duomenų rinkinių tam tikrose kategorijose reglamentavimo nuostatos. Tai yra tokios kategorijos kaip geoerdviniai duomenys, žemės stebėjimas ir aplinka, meteorologiniai duomenys, statistika, judumas“, – sakė E. Kuročkina.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad vienas iš aspektų, kur dabartinė Vyriausybė norėtų pasiekti reikšmingo pokyčio, yra atviri duomenys.

„Mes net neįsivaizduojame, kiek mes turime duomenų, kiek duomenų turi valstybės institucijos ir kiek duomenų atvėrimas galėtų sukurti galimybių naujiems verslams, jau nekalbant apie tai, kiek toks atvėrimas duotų galimybių vartotojams, piliečiams, nevyriausybinėms organizacijoms, pilietinei visuomenei prižiūrėti, vertinti tai, kas vyksta“, – anksčiau sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės programoje teigiama, kad Vyriausybė tęs ir įgyvendins atvirų duomenų politiką, atveriant centralizuotus Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis, sudarant galimybę juos gauti be išankstinių sąlygų ir patogiai, vienoje vietoje, vieno langelio principu.