- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad su strateginių energetikos projektų įgyvendinimu Lietuvoje yra „iš esmės viskas tvarkoje“.
„Su strateginiais energetiniais projektais iš esmės yra viskas tvarkoje. Per ketverius metus pavyko pasiekti proveržį šių projektų įgyvendinime. Jeigu anksčiau turėjome tik diskusijas dėl šių projektų, tai šiandien jie yra sėkmingai vykdomi jau techniniame lygmenyje. Turiu omenyje sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Lietuva turi 14 įgyvendinamų sinchronizacijos projektų. Du projektai yra pabaigti, kitų projektų vykdomos darbų planavimo ir vykdymo procedūros. Esame sparčiame kelyje, kad šis projektas būtų pabaigtas 2025 metais“, – forume „Lietuvos Davosas 2020“ sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis teigė, kad matomas visapusiškas Lenkijos įsipareigojimas šiam projektui.
„Finansavimas pirmame etape patvirtintas, liko praktiškai pora savaičių, kai turėsime Europos Komisijos ir visos ES valstybių narių sprendimus dėl antrojo sinchronizacijos projekto finansavimo: tiek „Harmony Link“, tiek kitų smulkesnių projektų“, – teigė ministras.
Anot jo, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio projektas (GIPL) taip pat sėkmingai juda į priekį.
„Šių metų pradžioje startavo darbai, šiai dienai turime atlikę daugiau nei 50 proc. projekto darbų, taip pat pabaigti technologiškai sudėtingiausi šio projekto įgyvendinimo darbai. Nėra jokių abejonių, kad Lietuvos pusėje tikrai 2021 metais pabaigsime šį projektą. Džiugu, kad Lenkijoje projekto viešieji prikimai pabaigti ir projekto įgyvendinimas prasidėjo“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungti prie žemyninės Europos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...