- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Diskusijoje dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų, dėl kurių daugiau atsakomybės tvarkant ir finansuojant pakuočių atliekų tvarkymą tektų gamintojų ir importuotojų organizacijoms (GIO), „valstiečių“ frakcijos narė Ligita Griskienė teigė, kad abejonių kelia skuba priimant šį įstatymo projektą. Savo ruožtu aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad įstatymo pakeitimus kuo greičiau siekiama priimti dėl dabartinio sistemos neveiksnumo.
„Iš tiesų aš norėčiau paprašyti, kad būtų atliktas viso įstatymų projekto antikorupcinis vertinimas, kadangi kelia abejonių jo skuba. (...) Kodėl taip skubama keisti teisės aktus?“ – klausė L. Griskienė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje trečiadienį.
Jai atsakydamas aplinkos ministras S. Gentvilas pažymėjo, kad kompleksinį sprendimą pakuočių atliekų tvarkymo klausimu siekiama priimti dar iki šių metų vasaros, o skubą išprovokavo itin daug Seime užregistruotų pasiūlymų.
„Galima įžiūrėti čia piktnaudžiavimo ar nepiktnaudžiavimo, bet būtent Seimo nariai išprovokavo tą skubą. Jie užregistravo nemažai pasiūlymų, o mūsų tikslas buvo atnešti kompleksinį projektą vasaros pradžioje. (...) Darbo grupė veikė du mėnesius, rinkosi kas savaitę, dalyvavo visos asociacijos, tad užtikrinu, kad skuba yra spręsti problemą iš esmės, kuri yra užsigulėjusi“, – teigė jis.
„Siekiama, kad savivaldybės įgautų teises pradėti normaliai organizuoti šį tvarkymą, nuimti pančius nuo partnerių, kuriems nepavyko susitarti, ir perduoti juos Aplinkos ministerijai kaip arbitrui“, – pridūrė jis.
S. Gentvilas atsargiai vertino L. Girskienės siūlymą atlikti antikorupcinį vertinimą.
„Antikorupcinis vertinimas gal ir būtų geras siūlymas, bet jis tikrai uždelstų procesą“, – teigė jis, pridurdamas, kad skubą priimti įstatymo pakeitimus išprovokavo vėluojanti ES direktyva, Seimo narių pasiūlymai bei neveikiantis savivaldybių ir GIO susitarimas.
Viceministrė: viešieji konkursai atliekų tvarkytojams pavers pakuočių atliekų tvarkymo sistemą skaidresne
Naujuoju įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad GIO turėtų sudaryti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis bei apmokėti susidarančių gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tuo metu pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus savivaldybės privalėtų rinkti skelbiamų viešų konkursų būdu.
Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, tokiu būdu konkurencija būtų perkelta nuo GIO ant atliekų tvarkytojų pečių.
„Jeigu yra skelbiama bendra atranka, konkurencija šiuo atveju vyktų tarp atliekų tvarkytojų. (...) Šioje vietoje nebelieka konkurencijos tarp pačių organizacijų, nes sutartis yra ta pati (pagal aplinkos ministro patvirtintus reikalavimus – ELTA), paslaugų teikimo sąlygos apibrėžiamos vienodai, konkrečioje savivaldybėje, o organizacijos, kaip sutarties šalys, organizuoja tvarkymą pagal Vyriausybės paskaičiuotą rinkos dalį“, – teigė ji.
R. Radavičienė pažymėjo, kad šis procesas bus skaidresnis nei individualiai su atliekų tvarkytojais anksčiau sudaromos sutartys.
„Šiuo metu galiojo laikinosios sutartys, kurios buvo kažkokių susitarimų pagrindu sudaromos, jos buvo atskiros. Bet jei žiūrėtume iš skaidrumo pusės, jei įvyksta pirkimas, yra išdėstytos aiškios sąlygos ir įvardinta kaina, nėra jokio poreikio turėti atskiras sutartis (sau atliekų tvarkytojais – ELTA), nes konkurencijos objekto tarp organizacijų nebelieka, jos tiesiog vykdo savo pareigas finansuoti tvarkymą“, – tikino ji.
Savo ruožtu Savivaldybių asociacijos atstovė Agnė Kazlauskienė teigė, kad viešojo konkurso sąlygą būtų tikslinga įgyvendinti laipsniškai.
„Kadangi kol kas vidaus sandorių niekas neatšaukė, norime prašyti, kad tai vyktų lygiagrečiai. Pati idėja yra gera, bet savivaldybės daug kur yra sudariusios ilgalaikius vidaus sandorius, ir kol kas jų niekas neatšaukė, ir teisiškai viskas gerai. Negalime priversti visų staigiai nutraukti pavedimų ir sutarčių“, – akcentavo ji.
Ji taip pat teigė, kad GIO visgi linkusios konkuruoti tarpusavyje mažindamos atliekų tvarkymo įkainius ir taip siekdamos pritraukti daugiau įmonių.
„Organizacijos turėtų nekonkuruoti, bet viena iš problemų, kad jos iš tiesų konkuruoja. (...) Mažindamos savo įkainius jos tokiu būdu pritraukia gamintojus-importuotojus į savo organizacijas, jos šiuo metu trys. Iš to ir kilo problema, kad tie įkainiai buvo tiek numažinti, kad jų lėšų nepakanka sutvarkyti pakuočių atliekoms“, – tikino ji.
S. Gentvilas savo ruožtu pabrėžė viešųjų konkursų organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą svarbą.
„Žiūrint evoliuciškai, vis daugiau teisių ir pančių nuimama nuo savivaldybių. (...) Tačiau savivaldybės turi prisiimti savo įsipareigojimus ir minimaliai, pagal būsimus būtinuosius reikalavimus, paskelbti konkursus (atliekų tvarkymo įmonėms – ELTA). Labai norime pagrįstų kaštų, nes negali būti, kad nebūtų saugiklių sistemoje. Tas konkursų paskelbimas tikrai yra vienas iš reikalavimų“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas51
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...