Ministerijos teigimu, tai turėtų paskatinti ūkininkus drausti pasėlius ir augalus nuo gausaus ir ilgo lietaus, kai kritulių kiekis viršytų daugiametę normą ir dėl to pridarytų žalos.

Pasėlių draudimą siūlančios įmonės vadovas mano, kad ūkininkų antplūdžio nebus, paslaugą rinksis žemdirbiai, kurie savo pasėlius jau draudžia nuo kitų rizikų. 

Tuo metu ūkininkai apgailestauja, kad pasėlių draudimą Lietuvoje siūlo tik viena įmonė, todėl nėra konkurencijos.

Viceministras Andrius Palionis sako, kad nauja tvarka siūloma norint paskatinti kuo daugiau žemdirbių draustis, nes tikėtis draudimo išmokų apsimoka labiau nei laukti, kol ministerija skirs kompensacijas.

„Pavyzdžiui, nušalo pernai, o ministerija dar nėra priėmusi sprendimo dėl kompensacijos. Kai jis bus priimtas, reikės notifikuoti Europos Komisijoje paramos schemą – labai ilgai trunkantis procesas. Draudiminis įvykis greitesnis – sulauki derliaus, paskaičiuoji, kiek mažesnis, ir gauni išmoką“, – BNS aiškino A. Palionis.

Dabar ūkininkams draudžiantis nuo sausros ir pasėlių iššalimo mokamos valstybės kompensacijos – pusė sumokėtos draudimo sumos. Tokią išmoką galėtų gauti ir apsidraudusieji nuo per ilgo lietaus.

A. Palionio teigimu, draudimo įmokų kompensavimas ūkininkų neskatina draustis: „Valstybė apmoka, o koks rezultatas, koks kiekis apdraustų plotų?“

Pavyzdžiui, 2017 metais dėl gausių kritulių žuvus pasėliams ir augalams nuostolių kompensavimui skirta 9 mln. eurų.  

Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika BNS pabrėžė, kad yra ūkininkų, kurie jau ir dabar draudžiasi nuo ilgo lietaus padarinių: „Skirtingais metais būna apdraustas skirtingas plotas, priklausomai, kokios buvo ankstesnių metų patirtys.“

Draudiminis įvykis greitesnis – sulauki derliaus, paskaičiuoji, kiek mažesnis, ir gauni išmoką.

„VH Lietuva“ vadovo teigimu, susidomėjimas draudimu nuo ilgo lietingo laikotarpio yra gana populiarus, nes šis reiškinys dažnas, apima daugelį Lietuvos rajonų, tačiau draudimo įmoka viena didžiausių.

„Tokio greito progreso, kad masinis (pasėlių draudimas nuo ilgalaikio lietaus – BNS) populiarumas būtų, tikrai nebus. Šitas produktas besidraudžiančių klientų skaičiaus tikrai ženkliai nepadidins, o padidins draudimo produktų pasirenkamumą tarp jau savo pasėlius draudžiančių ūkininkų – jie tiesiog turės galimybę apsaugoti augalus nuo daugiau galimų gamtos rizikų “, – BNS aiškino M. Rusteika.

Jis nekomentavo, kiek kainuotų žemdirbiui apdrausti pasėlius nuo ilgo lietingo laikotarpio, nes kiekvieni metai – tai nauja draudimo įmokų skaičiavimo istorija.

Pasak „VH Lietuvps“ vadovo, pernai Lietuvoje savidraudos fondas apdraudė 570 tūkst. hektarų pasėlių. „Tai trečdalis draustino ploto“, – sakė M. Rusteika.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Vytauto Buivydo teigimu, siekis išplėsti pasėlių ir augalų draudžiamųjų rizikų sąrašą, yra „ūkiškas ir savalaikis sprendimas“.

„Kitu atveju pati ministerija susidurs su problemomis ir turės protestuojančius ūkininkus, kurie reikalaus iš biudžeto pinigų. Todėl ieškoma būdų sumažinti ūkininkams mokestinės įmokos naštą“, – BNS tvirtino V. Buivydas.

Jis įsitikinęs, kad draudimas nuo ilgo lietaus visų pirma būtų naudingas grūdininkams: „Ten, kur yra grūdai, grūdinės ir aliejinės kultūros, žirniai, pupos, rapsai, avižos, kukurūzai, monokultūros, bus galimybė draustis (ir gauti įmokos kompensaciją – BNS)“. 

V. Buivydo teigimu, ar drausis daugiau ūkininkų, ypač smulkiųjų, paaiškės sužinojus draudimo kainas ir sąlygas.