- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija trečiadienį pranešė patikslinusi savo teikiamą projektą dėl naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio.
Nauja projekto versija yra palankesnė gyventojams, turintiems mažesnės vertės NT.
Po patikslinimo teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidurinės vertės (medianos) – mokesčio nemokėtų. Ankstesniame ministerijos siūlyme tokiems atvejams buvo numatytas 0,03 proc. mokesčio tarifas.
Tokiu būdu pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama, teigia Finansų ministerija.
Pagal atnaujinto projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei viršijančiai dvi medianas būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.
„Atnaujintas mokesčio modelis yra socialiai jautresnis – pusė visų gyvenamojo būsto savininkų mokesčio nemokėtų, o socialiai remtini ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys galėtų pasinaudoti galimybe atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Ekonomikai mažiau žalingų mokesčių bazės plėtra yra viena svarbiausių tarptautinių institucijų rekomendacijų Lietuvai, o siūlomas NT mokesčio modelio pakeitimas yra reikšmingas žingsnis ta kryptimi. Be to, šiuo siūlymu būtų sukuriamas naujas tvarus pajamų šaltinis savivaldybėms, taip sustiprinant jų finansinį savarankiškumą“, – pridūrė ji.
Siūloma, jog priėmus įstatymų pakeitimus Seime, pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pagal pakeistą modelį gyventojus pasiektų 2026 metais.
Finansų ministerija siūlo nustatyti, kad visas – tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties – nekilnojamojo turto mokestis būtų įskaitomas tik į savivaldybių biudžetus. Šiuo metu komercinio nekilnojamojo turto mokesčio pajamos keliauja į savivaldybių biudžetus, o gyvenamojo nekilnojamojo turto – į valstybės biudžetą.
Preliminariais skaičiavimais šalyje vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 14 eurų per metus. Pavyzdžiui, standartinis Vilniaus Fabijoniškėse, Žirmūnuose ar Pilaitėje turimas senos statybos 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55 tūkst. eurų, būtų neapmokestintas, nes vertė nesiekia Vilniaus miesto medianos – 60,1 tūkst. eurų.
Mokėtina mokesčio suma priklausytų nuo konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto verčių medianos. Įvertinus administravimo kaštus, siūloma, kad nuo mokesčio gyventojas būtų atleistas, jei mokėtina mokesčio suma neviršytų 5 eurų.
Įmokos gyventojui būtų skaičiuojamos nuo Registrų centro nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės.
Be to, įstatymo pakeitimuose savivaldai suteikiama daugiau teisių sprendžiant dėl lengvatų taikymo bei konkretaus mokesčio tarifo nustatymo įstatymo numatytose ribose.
Ministerijos duomenimis, iš mokesčio būtų galima surinkti nuo 18 iki 103 mln. eurų priklausomai nuo savivaldos pasirinkto tarifo kitam nekomerciniam turtui (0,1-1 proc.).
Ji nurodo, kad patobulintas projektas Seimą galėtų pasiekti pavasario sesijoje.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...