Ministerija paramą renovacijai žada didinti, bet naujovių vengia

Pastatų priežiūros administratoriai, siekdami paskatinti renovaciją, siūlo Vyriausybei priversti gyventojus jai kaupti fiksuotą mokestį, o valstybei įsipareigoti remti ne renovacijos rezultatą, o kompensuoti žmonėms konkrečią sumą už kvadratinį metrą.

Renovaciją gaivinanti Aplinkos ministerija nesiima esminių permainų, bet žada didinti paramą renovacijai dar 10 proc. nuo projekto vertės.

Prieš penkiolika metų Augustavo gyventojai ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų pradėta renovacija, nes valstybė nustojo remti žmones. Jau tada jie ėmė kaupti pinigus namams atnaujinti. Sukaupę pakankamai, ėmėsi juos šiltinti.

Panašų kaupimo modelį siūlo Lietuvos Nacionalinė pastatų administratorių asociacija. Jie siekia, kad valstybė įpareigotų žmones kas mėnesį kaupti po 50 centų už kvadratinį metrą naudingojo ploto. Toks kaupimas būtų privalomas. Kartu valstybė įsipareigotų remti žmonių iniciatyvą, bet kompensaciją skirtų ne už projekto rezultatus, bet garantuotų konkrečią remiamą sumą už kvadratinį metrą.

„Modelis, kurį siūlome, remiasi Lenkijos ir Slovakijos patirtimi, tik Slovakijoje daugiabučių priežiūros sistema yra panaši į Lietuvos, t. y. kiekvienas namas kaupia sau lėšas. Ten didelę reikšmę turi administratoriai ir pirmininkai. Jei tai suveikė Slovakijoje, tai turėtų suveikti ir Lietuvoje“, – įsitikinęs Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis.

„Geriau būtų, kaip siūlo administratoriai, mokėti paramą modernizuojant namus už kvadratinį metrą. Nes mes pamatėme Vilniuje, kai pernai savivaldybė paskelbė, kad ji savo pinigais darys projektus, tai jų kaina sukilo nuo 20 iki 80 litų. Jei mes mokėsime žmonėms ne nuo kvadrato, o nuo investicijos, tai kiekvienas norės sukelti kainą, kad gautų kuo didesnės paramos. Bet tai kyla kainos, jokios naudos iš to nebėra“, – sako Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Lenkijoje renovacijos procesas pajudėjo 1998-aisiais, kai valstybė panaikino kompensacijas už šildymą gyventojams. Slovakijoje tokių neliko nuo 2004-ųjų.

„Paskatinti renovaciją gali įstatymai, kai panaikinamos bet kokios kompensacijos, o šeimos, kurioms reikia socialinės paramos, jos gali gauti kitokiais būdais. Labai svarbu aiškinti gyventojams, kokia nauda jų laukia, kalbėti apie tai, kad yra finansinis efektas. Kai jie pajuto, kiek sutaupė, dabar niekas nenori grįžti atgal 10–15 metų, kai mokėjo daugiau“, – teigė Lenkijos Augustavo miesto burmistras Kazimierzas Kožuchovskis.

Tačiau Lietuvos valdžia nesirengia kaip nors keisti dabartinio „Jessica“ vadinamo renovacijos modelio. Pagal jį daugiabutis gali pretenduoti į paramą tada, jei pasiekia tam tikrą sutaupymą: jei sutaupo 20 proc., gauna 15 proc. valstybės paramos, jei sutaupoma mažiausiai 40 proc. šilumos, gyventojai gali gauti 30 proc. paramos projektui.

Tačiau naujasis aplinkos ministras siūlo dar labiau didinti valstybės paramą – iki 40 proc. nuo projekto vertės, tačiau tik tiems, kurie dar šiemet ne tik apsispręs dalyvauti renovacijoje, bet ir sutars su statybininkais imtis darbų, kitaip – sudarys rangos sutartį.

„Mes sakome, kad iki tų metų parama tokia, o vėliau bus peržiūrima pagal turimus resursus, valstybės galimybes. Negalėsiu užtikrinti, kad ji liks tokia didelė. 40 proc. yra didelė parama“, – kalbėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Pagal „Jessica“ programą iki šiol Lietuvoje atnaujinta 11 daugiabučių.