Minimalios algos diferencijavimas pagal amžių: ekonomistai pasigenda aiškių argumentų

Pasak turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, pirmiausia reikia kalbėti apie tai, kad MMA augimas regionuose, kur verslo konkurencingumas yra gerokai mažesnis nei miestuose, yra problema, tačiau šis siūlymas jos neišspręstų.

„Lietuvos miestų ir regionų atskirtis yra didžiulė ir, jeigu miestuose tokios grindys atlyginimuose yra logiškos, regionuose verslo konkurencingumas yra gerokai mažesnis ir MMA kai kuriuose rajonuose yra per aukšta ir sudaro apie 50–60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Reikėtų mažiau kelti bendrą MMA lygį, nes regionuose ir jaunimo yra gerokai mažiau, ir MMA klausimas ten aštresnis, o diferencijavimas neišspręs šitos problemos, kuri yra kertinė smulkiems ir regionuose esantiems verslams, kurie priklauso nuo nekvalifikuotos darbo jėgos“, – pridūrė ji.

Pasak ekonomistės, taip pat neįtikina argumentai, kad pirmaisiais darbo metais įgyta patirtis ir įgūdžiai, dirbant nekvalifikuotą darbą, kompensuotų mažesnes gaunamas pajamas.

„Manęs neįtikina argumentas, kad nekvalifikuotam darbui reikia mokėti mažiau, diferencijuojant pagal amžių, nes nekvalifikuotas žmogus atėjęs įgauna patirties, gauna atpildą kitais būdais. Tie įgūdžiai yra ne tokie, kurie yra labai vertingi ir paruoš tą jauną žmogų kažkokiam karjeros proveržiui ar reikšmingam šuoliui“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad jauni žmonės iki 25 metų Lietuvoje nesudaro didžiausios MMA gavėjų dalies, o jaunimo nedarbas Lietuvoje taip pat nėra didelis.   

Reikia analizės, kiek tai aktualu Lietuvos darbo rinkai, ir ją turint galima Trišalėje taryboje toliau eiti į diskusijas.

„Nėra jaunimas tie, kurie daugiausia gauna MMA. Žiūrint į jaunimo užimtumą Lietuvoje, ta dalis yra ganėtinai panaši kaip ES. Neturime ypač didelio jaunimo nedarbo problemos, tai argumentas, kad Lietuvoje yra ta problema, jog jaunimas yra neužimtas, nes negauna darbo dėl per mažos kompetencijos, iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankami silpnas“, – Eltai sakė T. Povilauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad, svarstant šį siūlymą, reikia gilesnės analizės.

„Reikia analizės, kiek tai aktualu Lietuvos darbo rinkai, ir ją turint galima Trišalėje taryboje toliau eiti į diskusijas“, – sakė T. Povilauskas.

Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija yra pradėjusi konsultacijas dėl bendresnės MMA nustatymo metodikos Europos Sąjungos šalyse.

„Vienas iš punktų yra, kad šitos išimtys nėra labai pageidaujamos EK. Tai toks dalykas galėtų kliūti su ta kryptimi, kuria norėtų eiti Europa, nes norima, kad visoms socialinėms grupėms, ar (priklausomai – ELTA) nuo amžiaus, ar nuo lyties, ar nuo profesijos, būtų vienodai traktuojama, nes, kai yra mažesnis MMA, tada prasideda kausimai dėl galinčios vėl padidėti pajamų nelygybės ir panašiai“, – sakė T. Povilauskas.

LVK siūlymą diferencijuoti minimalią algą pagal amžių įtraukė į antradienio Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę.

LVK teigia, kad dalis Europos šalių taikomo praktiką diferencijuoti MMA pagal skirtingas amžiaus grupes (Jungtinė Karalystė, Airija, Olandija ir kitos), nustatant, kad jaunimas iki 25 metų dėl darbo patirties stokos bei mokydamiesi bendrojo lavinimo ar aukštesnėse mokymo įstaigose gauna mažesnį MMA nei kiti darbuotojai.

Vyriausybė yra pritarusi, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.