Mindaugas Sinkevičius: derybos dėl ES biudžeto – sunkios dėl jo donorių noro taupyti

Mindaugas Sinkevičius teigia, jog dabartiniam biudžeto variantui Lietuva nelinkusi pritarti, kadangi jame trūksta dėmesio svarbiausiems valstybės prioritetams.

„Yra šalys, didžiosios Europos Sąjungos ekonomikos, kurios yra didelės donorės bendro biudžeto. Ir yra šalys, kurios labiau recipientės. Reikia atrasti balansą. Lietuva būtų suinteresuota, kad (...) biudžeto apimtis būtų didesnė, bet yra šalių, (...) kurios klausia, kieno sąskaita“, – po susitikimo su už sanglaudą ir reformas atsakingu Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Raffaele Fitto (Rafaele Fitu) žurnalistams trečiadienį sakė M. Sinkevičius.  

„Palankiai vertiname Airijos pirmininkavimo pastangas derybose, tačiau dabartinis pasiūlymas dar iš Lietuvos perspektyvų nesudaro pakankamo pagrindo susitarimui pasiekti. Kita vertus, neprarandam vilčių, kad dar turint beveik du mėnesius laiko, tą pavyks padaryti“, – kalbėjo premjeras.

M. Sinkevičiaus teigimu, derybose Lietuva siekia finansavimo „šaliai specifiniams klausimams“ – krašto apsaugos projektams, europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybai. 

„Bet reikia subalansuoti visos Europos poreikius, dėl to derybos vyksta, pažanga yra, bet nėra lengva jas užbaigti“, – teigė politikas.

Anot jo, Lietuva turi vilčių, kad daugiametį biudžetą Europos Vadovų Taryba patvirtins iki šių metų pabaigos ES Tarybai dar pirmininkaujant Airijai. Bet kokiu atveju Lietuva bus pasirengusi koordinuoti derybas, jei jos persikeltų į kitus metus, kai pirmininkavimą perims Vilnius, pabrėžė premjeras.

„Todėl, kad besiderančios šalys, įskaitant Lietuvą, supranta, kad kitais metais turėsime papildomų iššūkių, net ir geopolitinių – tai yra rinkimų ciklas. Europoje vyks labai daug rinkimų, ir tai paprastai nepadeda pasiekti susitarimo, o kaip tik dažniausiai pakenkia“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Bet Lietuva tikrai garbingai pasiruošusi perimti tą atsakomybę ir ieškoti konsensuso“, – tikino ministras pirmininkas.

R. Fitto savo ruožtu teigė, jog skirtingi Bendrijos regionai turi skirtingų iššūkių, kuriems reikia finansavimo.

„Turime dvi skirtingas padėtis Europoje: vienoje pusėje turime perpildytus miestus, kurie turi poreikių dėl būsto pasiūlos, transporto ir mobilumo, tačiau taip pat yra ir kaimiškų vietovių, rytinės ES sienos regiono poreikiai“, – žurnalistams sakė R. Fitto.

Jo teigimu, ES lyderiams svarbu dėl daugiamečio biudžeto susitarti kuo greičiau, kad blokas spėtų pasiruošti nuo 2028 metų veikti pagal pasikeitusį biudžetą.

„Turėsime naują biudžeto struktūrą, (...) naują valdyseną, tačiau taip pat turėtume laikytis Sanglaudos politikos tikslų ir principų“, – teigė Komisijos atstovas.

Kaip rašė BNS, Lietuvos politikai anksčiau ne kartą būsimame ES biudžete išskirtinį dėmesį skirti transportui bei kariniam mobilumui. Lietuva taip pat siekia pakankamų lėšų „Rail Baltica“ projektui.

ES lyderiai turi sutarti dėl paramos ūkininkams, gynybos išlaidų bei ekonomikos konkurencingumo didinimo Europai konkuruojant su JAV ir Kinija. Taip pat svarstoma, ar investuoti Europos lėšas į migrantų grąžinimo centrus Afrikoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad jį nuvylė 2028–2034 metų daugiamečio ES biudžeto projekte numatytos mažesnės išlaidos kariniam mobilumui ir konkurencingumo stiprinimui, tačiau Airijos pasiūlytą septynmetį Bendrijos finansų planą jis pavadino gerai subalansuotu.

ES lyderiai siekia susitarti dėl beveik 2 trln. eurų biudžeto, kuris nustatys pagrindinius ES prioritetus 2028–2034 metais.