- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena iš dviejų moterų kenčia nuo skausmingų mėnesinių. Svarstoma, kad galbūt reikėtų priimti menstruacinius laisvadienius – kai moteris dėl itin skausmingų mėnesinių galėtų nedirbti. Tačiau darbdaviai nežino, kaip reikėtų išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Apie tai pokalbis su Lietuvos darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku.
– Manau, yra du labai svarbūs dalykai. Jeigu mes vadovausimės krikščioniška morale arba supratimu, turime prisiminti, kad prieš 2 tūkst. metų jau Šventajame Rašte užfiksuota, jog moterims, kurios serga mėnesinėmis, suteikiama savaitė ne atostogų, bet tam tikras atskyrimas nuo visuomenės. Jau tada žmonės suprato, kad tai labai svarbus reiškinys. Šventajame Rašte du puslapiai skirti tik moterims, kurios patiria menstruacinį laikotarpį. Reikėjo kelių tūkstančių metų, kad vienoje krikščioniškoje šalyje – Ispanijoje – jie sugrįžo prie Šventajame Rašte išsakytos tiesos ir pradėjo galvoti, kad kažką reikia daryti. Mes negalime šiandien duoti politikams priemonių, kurias labai greitai pasigaus ir pradės ginti moterų teises, nes artėja rinkimai ir tai labai geras segmentas, kuris gali pritraukti balsų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu tas teises apgins, gal nieko tokio?
– Laikausi nuomonės ir kalbėjau su kolegomis, kad turime eiti per kultūrinį supratimą, jog tai reiškinys ir išskirtinė moterų savybė. Mano aplinkoje labai stipriai pergyvena, draugai kartais pasidalija, kad jų antroms pusėms reikia poros dienų, kad atsigautų. Manau, šiandien dar nepribrendome plačiąja prasme šiam klausimui nagrinėti ir inkorporuoti į teisės aktą.
– Galbūt verslas turėtų rodyti iniciatyvą pirmas?
– Pritariu. Yra įmonių, kurios trumpina darbo dieną, savaitę, duoda socialinius paketus – nemokamas maitinimas, išsilavinimas, medicinos aptarnavimas. Kalbant apie moteris, tai galėtų būti įtraukta į socialinį paketą ir įmonės konkurencine prasme taptų žymiai konkurencingesnės nei įmonės, kuriose vyrauja homofobinės vertybės. Nereikėtų nei Darbo kodekso, nei politikų įsikišimo. Dabar, kai pergyvename didžiulę žmogiškųjų resursų stoką, savaime viskas susidėliotų ir išliktų įmonės, kurios kultūriškai pažengusios toliau nei atskiros visuomenės ar įmonės.
– Ar žinote darbdavių, kurie mąstytų šia linkme?
– Žinau darbdavių, kurie mąsto šia kultūrine linkme, kalbant apie socialinį paketą, į jį įeina ir vaikų darželiai, atostogos, pan. Šia tema kol kas chi chi cha cha.
Sudėtinga sukontroliuoti procesą. Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę – ar ji tinkamai supras ir naudosis tik tada, kada tikrai reikia.
– Tai rimta tema, bet rimti verslininkai tai vertina dar per juoko prizmę?
– Taip. Klausimas labai sudėtingas. Kada prasideda, kada baigiasi, ar nebus piktnaudžiavimų. Turi būti didžiulis pasitikėjimas. Sudėtinga sukontroliuoti procesą. Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę – ar ji tinkamai supras ir naudosis tik tada, kada tikrai reikia. Ekonomiškai tai gana skaudu. Manau, vektorius turi eiti per kultūrinį supratimą.
– Ar žinote darbdavių, kurie suteiktų laisvadienių, jei moterims nepaprastai skausmingos menstruacijos?
– Tikrai nežinau. Tačiau jei skambina ir sako, kad labai skauda galvą, siūloma pabūti namie ir palaukti, kol praeis. Kalbant apie menstruacijas, galbūt tokių ir nėra. Jeigu yra, galbūt kitaip sakoma, neįvardijant menstruacijų ar mėnesinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Sologubą „Snaigės“ vadovo poste laikinai keičia R. Lugovikas
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ akcijų paketą perėmus naujam akcininkui, įmonės valdyba nuo spalio 4 dienos atšaukė Mindaugą Sologubą iš bendrovės generalinio direktoriaus pa...
-
Viceministras: susitarus dėl Ukrainos grūdų patikros Klaipėdoje kol kas niekas nesikeis4
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį ...
-
„Ignitis grupė“ pratęs pernai sudarytas 334 mln. eurų vertės kreditavimo sutartis
Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ pratęs tris pernai sudarytas 334 mln. eurų bendros vertės kreditavimo sutartis. ...
-
Maisto kainų pasiutpolkė spraudžia į kampą: vis dažniau žmonės perka nukainotą maistą2
Prekybininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau perka nukainotas maisto prekes, praneša LNK. ...
-
D. Kreivys: Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius3
Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius. ...
-
Labiau susirūpinta nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga – ministerija siūlo įstatymo pataisas
Kultūros ministerija parengė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) pataisas, kuriomis siūlo aiškiau apibrėžti statybos, tvarkybos ir prevencinės priežiūros darbus. ...
-
Gyventojai apie draudikų pelną: jį pasididino iš mūsų įmokų2
Vilnietė Regina kaupti investiciniame gyvybės draudime pradėjo perkopusi 30-etį, ne kieno nors stumiama, o pati taip nusprendusi, praneša LNK. ...
-
Už bendrabutį Naujojoje Vilnioje pasiūlyta 2,4 mln. eurų1
Už buvusį bendrabutį Naujosios Vilnios centre, tarp „Maximos“ ir „Norfos“ parduotuvių ir netoli turgavietės, pasiūlyta pradinė kaina – 2,42 mln. eurų. Trečiajame Turto banko rengtame aukcione antradienį pradinė jo kaina...
-
Į Lietuvos rinką žada ateiti naujas bankas: ko tikėtis?4
Lietuva artimiausiu metu gali sulaukti naujo banko. Praėjusią savaitę tai paskelbęs Lietuvos bankas kol kas neišduoda, nei kokios valstybės tai žaidėjas, nei apskritai, koks tai būtų bankas ir kokias paslaugas jis galėtų teikti. Labiausiai r...
-
Statant „Rail Balticos“ Kauno mazgą bus nusavinta daugiau kaip 200 sklypų ir 300 pastatų1
Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029-ųjų rugpjūčio, o tam reikės išpirkti daugiau nei 200 beveik privačių žemės sklypų ir daugiau nei 300 pastatų, numato projekto specialusis...