- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių smulkusis ir vidutinis verslas, planuodamas 2015 metus, laikosi nuosaikesnių finansinio augimo planų negu 2014-aisiais. Tačiau, nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos, iššūkių euro zonoje ir vidaus rinkose, įmonės įžvelgia galimybių toliau augti.
Lietuvos įmonių eksporto ir personalo plėtros planai yra didžiausi iš Baltijos šalių. Latvijos bendrovės nusiteikusios optimistiškiausiai dėl apyvartos augimo, o Estijoje ir toliau yra didžiausia ketinančių investuoti įmonių dalis Baltijos šalyse. Tokie duomenys skelbiami SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išleistoje apžvalgoje „Baltic Business Outlook 2015“, parengtoje remiantis trijų šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausomis.
Jų duomenimis, šiemet apyvartos augimo tikisi 77 proc. Baltijos šalių įmonių (2014 m. — 89 proc.). Latvijoje tokių įmonių dalis yra didžiausia — 83 proc., Estijoje — 80 proc., o Lietuvoje — 69 procentai. Visų trijų šalių verslininkai dažniausiai tikisi nuosaikaus iki 15 proc. apyvartos padidėjimo.
„Nors yra daug veiklos ir ekonominių iššūkių, smulkusis ir vidutinis verslas randa atspirties taškų, kurie padeda tikėtis kad ir nedidelio, bet vis tik augimo. Tiesa, matyti, kad tam trijų Baltijos šalių įmonės renkasi skirtingas taktikas“, — sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Apklausų metu paaiškėjo, kad nors mažų įmonių pagrindinė rinka ir toliau yra vidaus rinka, šiemet iš trijų Baltijos šalių eksportui daugiausia dėmesio skirs Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės. Tokių planų turi 33 proc. lietuviškų bendrovių (Estijoje — 28 proc., Latvijoje — 18 proc.).
„Lietuvos geografinė padėtis yra labai patogi ir įmonės tai siekia išnaudoti. Be to, pastaraisiais metais valstybė skiria daug pastangų plėsdama Lietuvos ekonominius santykius su naujomis šalimis, įgyvendina įvairias su eksporto skatinimu susijusias programas, skirtas būtent mažesnių įmonių segmentui. Tai irgi drąsina verslininkus ieškoti naujų galimybių užsienyje“, — pastebi V. Doveika.
Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas tarp Baltijos šalių taip pat turi daugiausia planų kurti naujas darbo vietas — įdarbinti naujų žmonių ketina beveik trečdalis įmonių (29 proc.). Estijoje tokių planų turi 23 proc., o Latvijoje — 13 proc. verslininkų. Pasak V. Doveikos, noras didinti darbuotojų skaičių taip pat svarbus rodiklis, rodantis kad šalies smulkusis ir vidutinis verslas pesimizmui nepasiduoda.
Estijoje įmonės šiemet daugiau dėmesio skirs investicinių projektų įgyvendinimui. Šiemet investuoti čia ketina 41 proc. verslininkų. Lietuvoje ir Latvijoje tokių įmonių dalis mažesnė — atitinkamai 29 ir 28 procentai. Pasak V. Doveikos, Estijoje įmonės metai iš metų daug dėmesio skiria verslo procesams automatizuoti, modernizuoti, inovacijoms diegti ir taikyti, todėl ir investicijų planai bei investicijų portfelis čia didesni.
Tuo tarpu Latvijos įmonės, nors apyvartos augimo tikisi labiausiai, aktyvumu šiemet nusileidžia ir Lietuvai, ir Estijai. Remiantis apklausų duomenimis, šios šalies mažos ir vidutinės įmonės mato mažiausiai eksporto galimybių, taip pat yra suplanavusios mažiausiai investicijų ir inovacijų. „Ko gero, įmonės čia dar labiau optimizuos ir tobulins savo veiklą ir sieks turimais pajėgumais pasiekti geresnių rezultatų“, — sako V. Doveika.
Mažų ir vidutinių įmonių apklausas, kurių metu verslininkai teikė veiklos prognozes 2015 metams, SEB bankai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko 2014 metų rudenį. Iš viso apklausta daugiau kaip 6 tūkst. įmonių, kurioms bankai teikia savo paslaugas. Apklausoje Lietuvoje iš viso dalyvavo 1 266 įmonės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...