Apie gilias pramonės tradicijas turinčių Mažeikių perspektyvas ir plėtros kryptis vietos politikai, verslininkai ir bendruomenės atstovai balandžio 10 dieną diskutavo su ekonomikos ekspertais debatuose „Mažeikiai: darbo, verslo ir investicijų perspektyvos“, kuriuos organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Pasak Mažeikių laikraščio „Didmiestis“ redaktoriaus Lino Bodendorf, Mažeikiai yra gerąja prasme dar nesprogęs miestas. Anot jo, miestas dar nėra išnaudojęs savo potencialo, kurį plėtoti turėtų plėsdamas esamą ir pritraukdamas naują verslą, puoselėdamas miesto įvaizdį ir gerovę, sudarydamas daugiau galimybių jauniems žmonėms.

Bendros miesto ateities vizijos pasigedo verslininkė, tarybos narė Virginija Eidimtienė. Pasak jos, vizija negali būti sudėliota iš atskirų gabaliukų, ji turi būti kuriama bendrai, įtraukiant daugelį. „Kiekvienas turi prisiimti atsakomybę kuriant vertę savo miestui, susitelkti ne į nusiskundimus, bet į konstruktyvius pasiūlymus. Ko daugiau meras gauna – skundų ar pasiūlymų?“ – retoriškai klausė Mažeikių verslininkė.

Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė atkreipė dėmesį į gerąją užsienio patirtį, kai regionuose veikia pažangos ar ateities tarybos, įtraukiančios veikliausius, įvairiems interesams atstovaujančius vietos žmones. Tokios tarybos gali padėti regionams suformuluoti aiškią plėtros kryptį, išnaudoti savo potencialą ir privalumus.

Debatuose dalyvavęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto projektų vadovas Laurynas Rekašius pažymėjo, kad Mažeikiuose dauguma ekonominių rodiklių yra geri, tačiau savivaldybė susiduria su struktūrinio nedarbo problema – nors rajone aukštas ilgalaikio nedarbo lygis, įmonėms sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų. Anot jo, rajonui padeda gyvybingas verslas, tačiau reikėtų aktyvesnio švietimo įstaigų ir verslininkų bendradarbiavimo.

Su specialistu trūkumu susiduria žemės ūkio techniką gaminančios ir eksportuojančios įmonės „Jubana“ direktorius Julius Banys: „Mažeikių problema ta, kad čia nėra ruošiami eksporto vadybininkai, jų tenka ieškoti kituose miestuose. Tą patį verslą turėdamas, pavyzdžiui, Klaipėdoje, lengviau rasčiau gerus darbuotojus,“ – nurodė J. Banys.

Tačiau, pasak Rūtos Skyrienės, su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria visa Lietuva: „Visur ta pati problema – bedarbystė didelė, o kai ieškai darbuotojų – jų nėra. Tuo turėtų labiau susirūpinti verslo įmonės, prisidėti prie specialistų rengimo, – sakė R. Skyrienė. – Negali profesinė mokykla savo ištekliais kasmet atnaujinti įrangos. Reikalingas bendradarbiavimas su verslu.“

Debatus moderavusio žurnalisto Aurimo Perednio paklausti, ar planuoja baigę mokslus išvykti iš Mažeikių, dauguma debatuose dalyvavusių moksleivių ir studentų patvirtindami pakėlė rankas. Pasak R. Skyrienės, emigracija, jaunų žmonių išvykimas taip pat nėra unikali Mažeikių problema: „Vietiniai talentai išvažiuoja mokytis į Vilnių, į Londoną, juos sunku prisikviesti atgal. Bet tai viso pasaulio tendencijos. Didieji miestai susiurbia jaunimą.“