„Laukiame paskutinio derinimo rato atsakyti dar keletai teisininkų kontorų, kurios parašė tam tikrų pretenzijų dėl mūsų šito įsakymo (griežtinti grūdų pervežimus – ELTA), kad jo negali būti“, – ketvirtadienį „Delfi“ laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo ministras.
Įvedus apribojimus, grūdus Klaipėdos uoste reikėtų sulaikyti tol, kol bus gauti jų kilmės tyrimų rezultatai – dabar mėginiai paimami, bet grūdai toliau kraunami į laivus, kurie iškart gali plaukti į galutinį tašką, nors tyrimai užtrunka gerokai ilgiau.
Žemės ūkio ministras neslėpė nusivylimo, kad dalis verslo atstovų priešinasi griežtesnei grūdų tranzito kontrolei. Anot K. Mažeikos, kai kurios įmonės pasirinko teisinėmis priemonėmis stabdyti procesą, nors ministerija tikėjosi, kad naujoji tvarka jau galės būti įgyvendinta.
„Liūdina ta situacija, kad nesame visi vieningi šioje vietoje ir norime užbraukti tą brūkšnį, kad per Lietuvos uostus nevažiuotų tie rusiški grūdai“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, numatoma tikrinti ne tik pašarinius, bet ir maistinius grūdus, o kroviniai iš Klaipėdos uosto negalėtų išplaukti, kol nebūtų gauti jų kilmės tyrimų rezultatai.
„Jau galėjome turėti įsakymą, (…) kad ne tik pašariniai, bet ir maistiniai grūdai bus tikrinami ir bus sudarytos sąlygos jiems, kol nesulauks tikrinimo rezultatų, neišplaukti iš Klaipėdos“, – sakė K. Mažeika.
Jis pripažino, kad tokia tvarka padidintų krovinių perkrovimo išlaidas. Ministro vertinimu, įmonėms svarbus ir finansinis interesas.
„Lietuviškų grūdų tonos pakrovimas yra 6 eurai, kiek buvo šį sezoną, bet tų atvežtų rusiškų yra 13 eurų. Akivaizdu, kad tai yra piniginis interesas“, – teigė jis.
Susitarimas su Anglijos laboratorija
K. Mažeika taip pat pranešė, kad Lietuva jau susitarė su Anglijoje veikiančia laboratorija dėl maistinių grūdų kilmės tyrimų. Pasak jo, pasirengimas iš esmės baigtas, liko užbaigti derinimo procedūras ir pasirašyti įsakymą.
„Procesas yra į pabaigą. (…) Jau esame sutarę su anglų laboratorija, kur ir vyksta tyrimai, kad jie tikrai pasiryžę būtent padėti mums ir maistinių grūdų tyrimuose. Tai praktiškai viskas yra paruošta“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, Lietuva ketina pasiūlyti Latvijai naudotis šios laboratorijos paslaugomis, taip padedant kaimyninei šaliai išvengti ilgo tyrimų sistemos kūrimo proceso. K. Mažeika priminė, kad Lietuvoje grūdų tikrinimo sistemos parengimas nuo karo Ukrainoje pradžios užtruko maždaug metus ar pusantrų.
„Latviams turbūt ir būtų patogu eiti tą kelią, kad dar metus, pusantrų tie grūdai važiuotų, bet mes jiems siūlysime savo paslaugas, mūsų laboratorijos paslaugas. Tarpininkautume“, – sakė jis.
Rusiškų grūdų tranzito pajėgumai – Latvijoje
Ministras pabrėžė, kad didžiausi rusiškų grūdų tranzito pajėgumai yra Latvijoje, todėl būtent šiai šaliai Lietuvos pagalba galėtų būti aktualiausia. Jis taip pat įspėjo apie galimą schemą, kai per Latviją atgabenti grūdai vėliau sunkvežimiais būtų vežami į Klaipėdą.
„Turbūt didžiausias dėmesys yra latviams, kur yra didžiausi kiekiai. Turbūt tai yra galimybė per Latviją po to dalį tų grūdų (…) iš vagonų sunkvežimiais vežti į Klaipėdą ir taip kilmės šalį išblukinti“, – aiškino K. Mažeika.
Jis pridūrė, kad Lietuva pagalbą pasiūlys ir Estijai, nors šios šalies uosto infrastruktūra, pasak ministro, nėra pritaikyta tokiems kroviniams ir intereso juos gabenti esą mažiau.
K. Mažeika taip pat išreiškė lūkestį, kad Latvija laikysis rinkimų laikotarpiu išsakytų pažadų dėl rusiškų grūdų tranzito ribojimo.
„Norėtųsi, kad tikrai būtų bent jau tie žodžiai, kurie buvo rinkimų laikotarpiu žmonėms pažadėti, kad latviai tikrai laikytųsi to žodžio. Tai mes jiems pasiūlysime pagalbą“, – sakė ministras.
Kaip skelbė ELTA, apie konkurencinius iššūkius dėl rusiškų grūdų tranzito per Baltijos valstybių uostus pastaruoju metu pradėjo kalbėti perdirbėjai, įspėjantys, kad tarp gabenamų kultūrų gali būti ir pavogti grūdai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.
Reaguodami į tai, visų trijų Baltijos valstybių politikai ragina ieškoti sutarimo dėl rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimo Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, taip pat imamasi nacionalinio lygio sprendimų.
K. Mažeika yra įpareigojęs Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra raginęs šalies bendroves šių tranzitu vežamų žemės ūkio kultūrų nekrauti.
Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Naujausi komentarai