„Darome prielaidą, kad tiek (450 mln. eurų, arba 16 proc. – BNS) buvo išgryninta, nes tiesiog tai buvo toks didesnis poreikis grynųjų pinigų banknotų iš Lietuvos banko pusės – tai yra, tiek daugiau lėšų išdavėme“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė LB valdybos narys Marius Skuodis.
Anot jo, iš LB turimų duomenų negalima daryti tikslių išvadų, kiek lėšų galėjo būti skirta vartojimui.
„Jeigu pažiūrėtume į įmonių lėšas sąskaitose, tai kažkokio didesnio, statistiškai reikšmingo augimo neturime. Bet jeigu žvelgtume iš kitos pusės, į vartojimo tam tikrus duomenis ir jeigu lygintume balandžio duomenis šių metų su tuo, kas buvo prieš metus, įžvelgiam pokytį tarp mėnesių, matome vis dėlto tam tikrą prekybos ne maisto prekėmis, o vaizdo įranga, baldų prekyba, e. komercijos veiklos augimą“, – kalbėjo M. Skuodis.
Vis dėlto, pasak jo, balandį vartojimui galėjo būti skirta apie 50 mln. eurų: „Įvairiais duomenimis remiantis ir darant įvairias prielaidas, matome, galėjo būti apie 50 mln. eurų, bet kol kas kažko daugiau nematome.“
M. Skuodžio teigimu, 72 proc. visų atsiimtų lėšų balandį buvo gyventojų bankų bei kredito unijų sąskaitose. Tuo metu terminuotų indėlių augimo LB nestebi.
Maždaug 1 proc. lėšų nukreipta į trečios pakopos pensijų fondus ir investicinį gyvybės draudimą, teigė LB valdybos narys.
„Gal tas vienas procentas ir neatrodytų daug, bet jeigu žiūrėtume į pirmus mėnesius, naujų investicinių gyvybės draudimo sutarčių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maždaug dvigubai išaugo – tiek investicinio gyvybės draudimo, tiek trečiosios pakopos sutarčių“, – kalbėjo M. Skuodis.
Pasak jo, maždaug 160 mln. eurų, arba po 3 proc. lėšų buvo skirta išankstiniam būsto paskolų, vartojimo bei kitų paskolų grąžinimui.
LB atstovas pabrėžė, kad tokius duomenis pateikė bankai ir kredito unijos: „Neturime dar kol kas duomenų apie lizingo bendroves, apie kitus vartojimo kredito davėjus ir jie (duomenys – BNS) šiuo metu slepiasi po tuo nepaaiškinamu likučiu 6 proc., bet nepaaiškinamas likutis yra ir kitos investavimo formos, pavyzdžiui, dabar tikrai populiarios buvusios gynybos obligacijos, tai kai gausime naujus duomenis, tas nepaaiškinamas likutis šiek tiek susitrauks“, – pabrėžė M. Skuodis.
Jo teigimu, iš antros pakopos fondų per pirmąją bangą Lietuvoje pasitraukė tiek, kiek Estijoje per penkerius metus.
BNS rašė, kad pensijų kaupimą per pirmąjį ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba beveik 40 proc. kaupiančiųjų, tuo metu liko kaupti apie 860 tūkstančių.
Dvejų metų galimybių langas pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti lėšas atsivėrė šių metų pradžioje ir baigsis 2027-ųjų pabaigoje.
Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.
Naujausi komentarai