Maisto kainų pasiutpolkė spraudžia į kampą: vis dažniau žmonės perka nukainotą maistą

Plačiau papasakojo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.

– Kokias tendencijas pastebite? Kokiam maistui žmonės taupo?

– Mes pastebime, kad šiuo metu mūsų pirkėjai yra jautrūs kainoms. Jie nuolat ieško įvairių pasiūlymų, akcijų, nuolaidų. Pastebime, kad yra padažnėjęs kaininių leidinių vartymas ir kainų stebėjimas. Mes, kaip prekybos tinklas, siekiame atliepti, kad pirkėjai įsigytų kokybiškus produktus už patrauklias kainas. Be to, praėjusių metų pabaigoje turėjome tokią naujovę savo mobiliojoje programėlėje, kad pirkėjas gali pasirinkti parduotuvę šalia savo namų ir pasižiūrėti, kokie nukainoti produktai joje yra. Tokiu būdu stengiamės prisidėti prie itin svarbios, aktualios maisto švaistymo problemos ir jos prevencijos. Tad produktai, kurie yra besibaigiančio galiojimo, bet dar tikrai puikios kokybės ir tinkami vartoti, yra su didele nuolaida. Pirkėjas gali įsigyti netgi už pusę kainos. Pastebime, kad populiariausi nukainoti produktai yra mėsa, duonos gaminiai, daržovės, vaisiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal pastebite, kad žmonės užsiperka daugiau vienu metu, jei pasiūlote pigiau?

– Jei kalbėtume ne apie maisto prekes, o apie buitinę chemiją, buitinę techniką, pastebime, kad žmonės rečiau perka tokias prekes be nuolaidos. Jie tikrai seka leidinius ir palaukia tinkamo momento, kad galėtų įsigyti tą prekę pigiau.

– Ar yra atvejų, kad žmogus nusiperka dešimt skalbimo miltelių per vieną kartą?

– Mūsų pirkėjai tikrai mėgsta pasinaudoti įvairiomis akcijomis ir pasiūlymais, palaukia, susiplanuoja savo pirkinius.

– Ar pastebėjote, kad gyventojai nepirktų prabangesnių prekių ir renkasi pigesnes?

– Bendra tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kad kai žmonės yra jautrūs kainai, jie labiau atsigręžia į privačios etiketės produkciją.

Apie pigesnio maisto medžioklę plačiau papasakojo „Maxima“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

– Ar lietuviai tikrai ieško pigesnio maisto? Ar jie ieško akcijų?

– Nematome, kad per mėnesį įsigytų nukainotų prekių skaičius labai išaugtų. Žmonės dažniausiai į savo krepšelius įsideda nukainotus pieno produktus, šviežią mėsą, duonos gaminius ir netgi paruoštus mūsų gaminius: salotas, užkandžius.

– Gal turite skaičių, kiek žmonės nuperka nukainotų prekių?

– Vien per šių metų devynis mėnesius galimybe nusipirkti nukainotas prekes pasinaudoję žmonės sutaupė net 36 mln. eurų. Tas skaičius yra tiek pat įspūdingas, kiek ir nupirkto, nukainoto maisto prekių kiekis – net 10 tūkst. t maisto prekių. Gyventojai pasinaudojo galimybe ir sutaupyti, ir tuo pačiu prisidėti prie maisto nešvaistymo.

– O ar pastebite augančias tendencijas dėl akcijų ar nuolaidų?

– Jau metų pradžioje pastebėjome, kad žmonės iš tiesų renkasi iš pigesnių produktų kategorijos. Jie nori sutaupyti, nori apsipirkti sumaniau, renkasi iš mūsų kokybiškų, privačių ženklų linijos. Rugsėjo pradžioje startavusi mūsų iniciatyva „Anekdotas, o ne kaina“ taip pat rodo, kad pirkėjas nori sutaupyti, seka akcijas. Jos metu, daugeliui populiarių, pirkėjams gerai žinomų prekės ženklų taikėme 50 proc. mažesnę kainą. Pardavimai buvo iš tiesų įspūdingi. Mineralinio vandens „Vytautas“, vaisvandenio „Coca cola“ pirkėjai įsigijo net dešimt kartų daugiau. Tai rodo, kad pirkėjams labai aktualu įsigyti pigesnių prekių. Išaugę pardavimai rodo, kad šias prekes galimai įsigijo net ir tie klientai, kurie įprastai neleistų sau to padaryti. Tuo labiau, kad tos prekės yra ilgesnio galiojimo, tad žmonės skaičiuoja, taupo.