- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prekybininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau perka nukainotas maisto prekes, praneša LNK.
Plačiau papasakojo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.
– Kokias tendencijas pastebite? Kokiam maistui žmonės taupo?
– Mes pastebime, kad šiuo metu mūsų pirkėjai yra jautrūs kainoms. Jie nuolat ieško įvairių pasiūlymų, akcijų, nuolaidų. Pastebime, kad yra padažnėjęs kaininių leidinių vartymas ir kainų stebėjimas. Mes, kaip prekybos tinklas, siekiame atliepti, kad pirkėjai įsigytų kokybiškus produktus už patrauklias kainas. Be to, praėjusių metų pabaigoje turėjome tokią naujovę savo mobiliojoje programėlėje, kad pirkėjas gali pasirinkti parduotuvę šalia savo namų ir pasižiūrėti, kokie nukainoti produktai joje yra. Tokiu būdu stengiamės prisidėti prie itin svarbios, aktualios maisto švaistymo problemos ir jos prevencijos. Tad produktai, kurie yra besibaigiančio galiojimo, bet dar tikrai puikios kokybės ir tinkami vartoti, yra su didele nuolaida. Pirkėjas gali įsigyti netgi už pusę kainos. Pastebime, kad populiariausi nukainoti produktai yra mėsa, duonos gaminiai, daržovės, vaisiai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal pastebite, kad žmonės užsiperka daugiau vienu metu, jei pasiūlote pigiau?
– Jei kalbėtume ne apie maisto prekes, o apie buitinę chemiją, buitinę techniką, pastebime, kad žmonės rečiau perka tokias prekes be nuolaidos. Jie tikrai seka leidinius ir palaukia tinkamo momento, kad galėtų įsigyti tą prekę pigiau.
– Ar yra atvejų, kad žmogus nusiperka dešimt skalbimo miltelių per vieną kartą?
– Mūsų pirkėjai tikrai mėgsta pasinaudoti įvairiomis akcijomis ir pasiūlymais, palaukia, susiplanuoja savo pirkinius.
– Ar pastebėjote, kad gyventojai nepirktų prabangesnių prekių ir renkasi pigesnes?
– Bendra tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kad kai žmonės yra jautrūs kainai, jie labiau atsigręžia į privačios etiketės produkciją.
Apie pigesnio maisto medžioklę plačiau papasakojo „Maxima“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
– Ar lietuviai tikrai ieško pigesnio maisto? Ar jie ieško akcijų?
– Nematome, kad per mėnesį įsigytų nukainotų prekių skaičius labai išaugtų. Žmonės dažniausiai į savo krepšelius įsideda nukainotus pieno produktus, šviežią mėsą, duonos gaminius ir netgi paruoštus mūsų gaminius: salotas, užkandžius.
– Gal turite skaičių, kiek žmonės nuperka nukainotų prekių?
– Vien per šių metų devynis mėnesius galimybe nusipirkti nukainotas prekes pasinaudoję žmonės sutaupė net 36 mln. eurų. Tas skaičius yra tiek pat įspūdingas, kiek ir nupirkto, nukainoto maisto prekių kiekis – net 10 tūkst. t maisto prekių. Gyventojai pasinaudojo galimybe ir sutaupyti, ir tuo pačiu prisidėti prie maisto nešvaistymo.
– O ar pastebite augančias tendencijas dėl akcijų ar nuolaidų?
– Jau metų pradžioje pastebėjome, kad žmonės iš tiesų renkasi iš pigesnių produktų kategorijos. Jie nori sutaupyti, nori apsipirkti sumaniau, renkasi iš mūsų kokybiškų, privačių ženklų linijos. Rugsėjo pradžioje startavusi mūsų iniciatyva „Anekdotas, o ne kaina“ taip pat rodo, kad pirkėjas nori sutaupyti, seka akcijas. Jos metu, daugeliui populiarių, pirkėjams gerai žinomų prekės ženklų taikėme 50 proc. mažesnę kainą. Pardavimai buvo iš tiesų įspūdingi. Mineralinio vandens „Vytautas“, vaisvandenio „Coca cola“ pirkėjai įsigijo net dešimt kartų daugiau. Tai rodo, kad pirkėjams labai aktualu įsigyti pigesnių prekių. Išaugę pardavimai rodo, kad šias prekes galimai įsigijo net ir tie klientai, kurie įprastai neleistų sau to padaryti. Tuo labiau, kad tos prekės yra ilgesnio galiojimo, tad žmonės skaičiuoja, taupo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms1
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms. ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,68 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,68 proc. ...
-
Vilniečiams pradedami dalinti maisto atliekoms rūšiuoti skirti maišeliai ir talpos7
Artėjant netrukus įsigaliosiantiems atliekų rūšiavimo pokyčiams sostinėje, kuomet maisto atliekos turės būti rūšiuojamos atskirai, vilniečiai kviečiami nemokamai atsiimti jų rūšiavimui skirtus maišeliu ir talpas. ...
-
Griežtinant reikalavimus kriptorinkai siūloma daugiau galių suteikti FNTT
Siekiant sugriežtinti kriptovaliutų rinkos priežiūrą siūloma įmones įpareigoti nuolat išlaikyti 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) suteikti teisę uždrausti pažeidėjams teikti paslaugas. ...
-
G. Nausėda: Baltijos šalių transporto jungčių nepakanka, reikia spartinti „Rail Baltica“
Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio v...
-
Finansinis raštingumas šalyje žemesnis nei vidutinis: žmonės linkę gyventi šia diena1
Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė tvirtina, kad finansinio raštingumo lygyje šalies gyventojų rezultatai nesikeičia ir išlieka žemesni negu vidurkis. Taip pat, anot jos, tik ketu...
-
Viceministras: Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna
Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. Pasak jo, nors Lietuvą dar aplanko mažiau užsienio keliautojų nei iki 2019 m., šalies turizmo eksporto vertė, tikėtina, šiemet bus pan...
-
43 proc. gyventojų leidus pasiimtų pinigus iš pensijų fondų: tai – ne senjorai5
Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai vei...
-
Gamintojų kainos per metus sumažėjo 8,4 proc.
Gamintojų produkcijos kainos lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,4 proc., o be naftos produktų – 6,5 procento. ...
-
Ekonomistas: jokiu būdu nereikėtų užsukti „imigrantų kranelio“7
Ekonomistas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad Lietuva neturėtų „užsukti imigrantų kranelio“, ypatingai atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį. Pasak jo, mes gauname migrantų srautą, kurį sudaro kokybiška darbo jėga, o jei...