Maisto kainos nedžiugina, bet kai kur galima ir sutaupyti

Ekonomisto įžvalgos

Per metus maisto kainos augo kiek daugiau nei 30 proc. Ekonomistas Marius Dubnikovas pakomentavo, kokios dabartinės kainų tendencijos ir kokie rinkos faktoriai vis dar išlieka rizikingi ir gali žymiai koreguoti maisto produktų kainas.

„Jei žiūrėtume į maisto žaliavas, jos šiuo metu atpigo gan smarkiai nuo to laiko, kai buvo pasiekusios kainų rekordus. Grūdai atpigo apie 30 proc., palyginti su aukščiausia kaina, kuri buvo gegužės viduryje. Kukurūzų kaina vis dar išlieka aukšta, bet ir jie šiek tiek pinga. Rinkoje matyti tam tikra maisto žaliavų kainos stabilizacija. Žinoma, viskas priklausys nuo pasaulinio maisto derliaus. Nafta, kuri reikalinga maisto produktams atvežti į parduotuves, pastaruoju metu taip pat prarado apie 20 proc. savo rinkos kainos ir tai ateityje taip pat turėtų prisidėti prie maisto produktų kainų stabilizavimo“, – tai, kas gali mažinti maisto kainas, nurodė ekonomistas.

Tačiau žaliavos sudaro tik nedidelę dalį galutinės maisto produkto kainos. Didžiausią kainų pyrago dalį vis dar sudaro energijos kaštai, o ji rinkoje kol kas taip žymiai nepinga. Priešingai, gali būti, kad rudeniop brangs dujos ir elektra, o tai gali dar labiau išauginti ir maisto kainas.

„Pavojus yra dujų kaina. Amsterdamo biržoje, pagal kurią nustatomos visos energijos kainos, dabar dujų kaina sudaro apie 2 eurus už 1 kub. m. Galime prisiminti, kad praėjusiais metais šildėmės už 0,51 euro ir buvo laikoma, kad tai labai brangus sezonas. Dabar vasara, energijos suvartojimas yra sumažėjęs, o kaina yra keturis kartus didesnė. Dėl to kyla didelė rizika, kad brangstanti energija gali suduoti dar papildomą smūgį maisto kainoms. Ir ši dalis gali būti labai reikšminga, nes elektra paprastai sudaro apie 15 proc. galutinės produkto kainos“, – apie tai, kas šiuo metu brangina maistą, kalbėjo M. Dubnikovas.

Jis pažymėjo, kad įprastai vasaros sezonu maisto produktai pinga, nes jo daugiau užauginama, tačiau šiemet yra išskirtinis sezonas, kai kainos kyla net ir vasarą.

„Maisto kainas iš tiesų veikia labai daug veiksnių. Naftos kainos kritimas mažina maisto kainas. Bet vis tiek nafta yra brangi. Pernai liepą ji kainavo 70 dolerių už barelį, dabar – 100. Dabar matoma teigiamų tendencijų, kad degalai pigs. Jei bus geras derlius ir didelė žaliavų pasiūla, taip pat galimas maisto produktų kainos kritimas, bet šiuo metu rinkoje yra visiškai neprognozuojamas dėmuo – dujos ir elektra, kurios labai daug priklauso nuo politinių sprendimų.

Būtent pastarųjų dedamųjų augimas gali atsverti pingančias žaliavas ir degalus. Nereikėtų pamiršti ir atlyginimų augimo. Žinoma, žmonėms gerai, kai jie uždirba daugiau, bet reikia suprasti, kad tai didina maisto produktų savikainą, nes kol kas be žmogaus neįmanoma nieko pagaminti“, – apie tai, kas veikia maisto produktų kainą, apibendrino M. Dubnikovas.

Kainų tendencijos

Kainų stebėseną atliekančio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas nurodė, kad pigiausio maisto krepšelio kaina įvairiuose prekybos centruose birželį augo. Tačiau vienam prekybos tinklui jau dvylika mėnesių iš eilės pavyko pirkėjams pasiūlyti pigiausią krepšelį.

„Iš mūsų stebimų 52 produktų brango 51. Pigo tik vienas produktas – pigiausia kava. Bet ši prekė atpigo ne dėl žaliavos ar kaip pats produktas, tiesiog prekybos centrai atrado pigesnių alternatyvų, t.y. pasirinko galbūt iki tol rinkoje nežinomą prekės ženklą. Stebimu laikotarpiu labai pakilo pieno produktų kainos, brango aliejus, bananai. Stebime ir gan žymų šokolado brangimą. Anksčiau šokolado plytelė būdavo 100 g, o dabar už tą pačią kainą – 80 g“, – maisto produktų kainų tendencijas apžvelgė A. Vizickas.

„Pricer LT“ vadovas peržvelgė, kaip įvairiems prekybos centrams sekasi išlaikyti pigiausio maisto krepšelio kainą. Išryškėjo tendencija, kad „Maxima“ jau dvylika mėnesių iš eilės laikosi lyderio pozicijoje ir čia pagrindinių maisto produktų galima įsigyti pigiau nei kitur.

„Šis prekybos tinklas stengiasi prižiūrėti bendrą maisto produktų krepšelio kainą. Matome, kad „Maximoje“ mažesnė mėsos, šaldytų lydekų kaina. Yra tų skirtumų, kurie leidžia pagrindinį maisto krepšelį įsigyti pigiau.

Įdomu tai, kad žmonių klausiame, kur pigiausia, ir jie dažniausiai atsako, kad „Lidl“ parduotuvėse. Tačiau svarbu pažymėti, kad dažnai pirkėjai lygina netapačius produktus. Pavyzdžiui, „Lidl“ prekės ženklo „Pils“ pieną jie lygina su kituose prekybos centruose parduodamu „Dvaro“ pienu, kuris yra gerokai brangesnis. Norint tinkamai palyginti kainų skirtumus, reikėtų lyginti tos pačios kategorijos prekes“, – aiškino A.Vizickas.

Išleidžia mažiausiai

Prekybininkai sako, kad pirkėjams pasiūlyti pigiausią maisto krepšelį dabartinėmis rinkos sąlygomis yra iššūkis, tačiau nuolat ieškoma sprendimų, kaip kuo mažiau branginti pagrindinius ir svarbiausius maisto produktus.

„Su dideliu nerimu stebime augančią infliaciją ir matome Lietuvos gyventojų susirūpinimą, tačiau nenustojame ieškoti būdų, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti kuo geresnę kainą.

Dedame daug pastangų, kad kainų pokyčiai mūsų klientams būtų kuo mažesni, bet suprantame, kad ir žaliavos, ir įvairūs ištekliai, ypač energijos, logistika ir toliau brangsta, o atitinkamai tai daro įtaką kainoms. Nepaisant to, jau dvylika mėnesių iš eilės „Maximos“ pigiausių prekių krepšelis išlieka pigiausias, t.y. pirkėjai mūsų parduotuvėse išleidžia mažiausiai“, – komentavo „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad sutaupyti padeda prekybos centro siūlomos akcijos ir lojalumo programa.

„Mūsų prekybos tinklo stiprybė yra didelis šviežio maisto ir kitų kasdienių prekių asortimentas, todėl ir pasirinkimo galimybių, apsiperkant „Maximoje“, yra daugiau. Stengiamės kas savaitę pasiūlyti kuo daugiau prekių gera kaina. Juolab kad net aštuoni iš dešimties lojalių „Maximos“ klientų stebi vykdomas akcijas ir jų metu įsigyja prekių už geresnę kainą“, – nurodė E. Dapkienė.

Pigiausias maisto prekių krepšelis:

„Maxima“ – 62,76 euro (brango 3,22 euro)

„Rimi“ – 67,03 euro (pigo 2,18 euro)

„e-Rimi“ – 70,01 euro (pigo 0,25 euro)

„Norfa“ – 70,21 euro (brango 2,39 euro)

„Barbora“ – 70,68 euro (brango 5,91 euro)

„Iki“ – 70,93 (brango 5,3 euro)

„Lidl“ – 71,54 euro (brango 1,8 euro)

„Last Mile“ – 74,35 (pigo 11,58 euro)