Maisto kainos auga, tačiau lietuviai diržų nesiveržia: ekonomistai paaiškino priežastis

  • Teksto dydis:

Ekonomikos analitikų viltys, kad vasarą pigs pieno produktai, vaisiai ir daržovės, o infliacija stos – nepasitvirtino. Pigiausių prekių krepšelio kaina vėl augo: trimis procentais palyginti su praėjusiu mėnesiu ir kone 30-imčia – su praėjusiais metais, praneša LNK.

Maistas brangsta, bet pirkti reikia.

„Beveik kasdien ateini – viena kaina, kitą kartą ateini – jau kita kaina, bet atlyginimas, deja, stovi vietoje“, – sakė apsipirkinėjanti moteris.

Dalis pirkėjų suka galvas, kaip sutaupyti. Biudžetą koreguoja ir darbingo amžiaus žmonės, o ypač senjorai. Kai kurie sako – įperka perpus mažiau.

„Jeigu mes lyginsime su praeitais metais, tas augimas tikrai yra žymus, to seniai Lietuvoje nėra buvę“, – kalbėjo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

„Kiekvienas yra laisvas savo prekei nustatyti kainą tokią, kokią jis nori, bet kiekvienas yra taip pat laisvas tą prekę pirkti arba nepirkti“, – sakė VU ekonomistas Algirdas Bartkus.

Statistikos departamentas fiksuoja daugiau nei 20 proc. infliaciją, o kainas stebintis „Pricer.lt“ sako, kad birželį pigiausių maisto produktų krepšelis brango daugiau nei 2 eurais, lyginant su praėjusiu mėnesiu. Per metus brangimas siekė 16 eurų, t. y. apie 30 proc.

„To krepšelio kainą į viršų pakėlė brangstantys pieno produktai. Žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje kyla – jau yra didesnė nei ES vidurkis. Procentais – virš 60 proc. pakilo žaliavinio pieno supirkimo kaina“, – komentavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

„Labai nenormalus kainų augimas pieno segmente. Jei pažiūrėtume į pasaulines pieno kainas, nes mūsų pienininkai linkę jomis vadovautis, jos auga. Parduosime pieną Antarktidai“, – sakė A. Bartkus.

Dalis pirkėjų teigia apsipirkinėjimo įpročių nekeičiantys ir perkantys tose pačiose parduotuvėse tas pačias prekes, kaip tą darė prieš karą Ukrainoje. Būtent dėl tokio dažno pirkėjų lojalumo, anot A. Bartkaus, verslas išlošia labiausiai.

Jeigu vartotojų netenkina išaugusi kaina, tai jiems yra vienintelė rekomendacija – nusisukite nuo šitų prekės ženklų.

„Kodėl yra tas 40 proc. kainų prieaugis? Ko gero dėl labai didelio Lietuvos gyventojų lojalumo tam tikriems prekės ženklams. Iš inercijos perka tą patį „Dvaro pieną“, „Žemaitijos pieną“, – aiškino ekonomistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Įpročiai nulemia, kad šalia stovintis pigesnis, bet galbūt mažiau išreklamuotas produktas ir lieka nuošaly, o populiariausiųjų kaina gali išsipūsti iki begalybės.

„Jeigu vartotojų netenkina išaugusi kaina, tai jiems yra vienintelė rekomendacija – nusisukite nuo šitų prekės ženklų“, – siūlė A. Bartkus.

Per metus labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, malta kava „Jacobs“, grietinė, kiaušiniai, pigiausi makaronai, avižiniai dribsniai. Mėsa (kiauliena ir vištiena) brangsta taip pat – per metus apie 20 proc. 

Pigiau galime tik išgerti maltos skrudintos kavos. 

Visgi kai kurie prekybininkai pirkėjų suveržtų diržų kol kas nemato.

„Kol kas nepereina į žaliavinių produktų pirkimą, t. y. aliejus, miltai, cukrus. Jie perka paruoštą arba pusiau paruoštą maistą. Šiuo metu dar netaupo ir galiu tik tiek pasakyti, kad pagal oro uosto keleivių skaičių ir lėktuvų skrydžių skaičių tikrai taupymas nesijaučia“, – šypsojosi D. Dundulis.

Pigiausių prekių krepšelio kategorijoje dvylika mėnesių iš eilės pirmauja „Maxima“, antroje vietoje šiuo metu rikiuojasi „Rimi“.

„Žaliavos, ištekliai, energetika, logistika, darbo jėga brangsta ir tai daro įtaką kainoms“, – komentavo „Maxima“ vadovas Tomas Bašarovas.

Aštuoni iš dešimties pirkėjų nuolatos seka akcijas.

Tad natūralu – dauguma pirkėjų tapo nuolaidų medžiotojais.

„Mūsų apklausos rodo, kad aštuoni iš dešimties pirkėjų nuolatos seka akcijas“, – tvirtino T. Bašarovas.

„Nenoriu būti blogio pranašas, bet tikiuosi ekonominio kolapso“, – sakė apsipirkinėjantis vyras.

Anot kainų stebėtojų, ruduo atskleis visas kortas, tačiau, kiek jos bus palankios, ekonomistai pasakyti negali, tad patarimas dabarčiai – neprisirišti nei prie prekinių ženklų, nei prie parduotuvių.

„Galvokime pozityviai, bet ruoškimės viskam, kas yra blogiausia“, – patarė A. Bartkus.

P. Čepkauskas: mes gyvename gandų ekonomikoje

„Lyginant su praėjusiais metais, pigiausių prekių krepšelio kaina augo 30 proc. ir 34 proc. augo žinomų prekės ženklų krepšelis. Tai ganėtinai didelės sumos – vienas pabrango 16 eurų, kitas – 14 eurų. Pieno produktų kaina augo 50 proc. ir daugiau“, – statistiką vardino „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas.

Mes gyvename gandų ekonomikoje – kur kažkas kažką pasakė, kur kažkas kažko neparduos, išveš arba neišveš ir iš karto ta kaina reaguoja.

Anot jo, maisto prekių rinkos kainas dabar nulemia sklandantys gandai, kurie ne visada objektyviai apibūdina esamą situaciją. Rudenį kainos turėtų tapti stabilesnės.

„Praeitą mėnesį saulėgrąžų aliejus buvo parduodamas pačia didžiausia kaina, o dabar šiek tiek atpigo. Aliejaus rinkoje matome kažkokį stabilumą, nes turbūt rinka „susikratė“ ir aukščiau nebėra kur kilti. Grūdai ir kviečiai – ant prekių mes nematome, bet žaliavinėse rinkose mes matome kainų pakritimą, nes grūdinės kultūros iš Ukrainos po truputį atvyksta, atskiros šalys prognozuoja derlius. Vėlgi, mes gyvename gandų ekonomikoje – kur kažkas kažką pasakė, kur kažkas kažko neparduos, išveš arba neišveš ir iš karto ta kaina reaguoja. Kaina bus aiškesnė rudeniop, kai ne prognozuojamas derlius, o realūs kviečiai atsidurs realiose vietose iš kurių bus galima išvežti. Tada tas spekuliacinis fonas išnyks, nes visiems bus viskas daugiau mažiau aišku“, – kalbėjo P. Čepkauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

P. Čepkauskas Ukrainos žemės ūkį palygino su kitomis pasaulio žemės ūkio milžinėmis. Anot jo, kainos kiltų tik tuo atveju, jei jos dėl tam tikrų priežasčių netektų didelės dalies žaliavų.

„Mes Ukrainą suprantame, bet nesuprantame realių Kanados derlingumų, kuri yra didelė žemės ūkio sektoriuje, tos pačios Amerikos, taip pat mūsų. Panašiai buvo ir metalo rinkose, kai kainų viršūnės buvo pasiektos, suvartojimas nekilo, o tik krito ir visi bandė atsikratyti nusipirktų brangių žaliavų. Tai ir maisto rinkoje rudeniop irgi šitas dalykas prasidės, nes kai kurios šalys, kurios mažino arba uždarė eksportą esant šitai neaiškiai situacijai, bandys parduoti ir ta kaina mažės. Iš kitos pusės, jeigu kviečius ar kukurūzus išdaužys kruša ar kažkas kito, tada gali būti kainų kilimas. Aš norėčiau į šviesesnę ateitį žiūrėti“, – aiškino P. Čepkauskas.

Infliacija rudenį jau bus mažesnė, tačiau, anot P. Čepkausko, pirkėjai to nepajus.

„Manau, kad visus vasaros mėnesius praeisime tame pačiame lygmenyje, kas liečia maisto produktų kainas. Bendrą infliacijos lygmenį, aišku, lems energetikos kainos. Dabar nuo liepos mėnesio pabrango dujos, elektra, kuras – bendra infliacija dar bus aukšta. Ji pradės mažėti rudeniop, tačiau kainų lygis pirkėjui nepasikeis. Tokios neapibrėžtos prognozės“, – teigė P. Čepkauskas.

Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios parduotuvės nebe toks ryškus, koks buvo dar šių metų kovo–balandžio mėnesiais. 

„Mažmenininkai jaučia spaudimą, nes pirkėjai ieško pigiausių prekių, todėl kai kurie jų šiek tiek nuleidžia kainas. Jeigu kainų lygį ir maisto produktų infliaciją mes skaičiuojame, kad gaunasi 30 proc., tai prekybininkai, kurie turėjo brangesnius produktus, įsiveda pigesnius ir mes skirtumą tarp realizacijos kanalų matome mažėjantį. Jeigu kovo–balandžio mėnesiais mes matėme tarp pigiausios ir brangiausios parduotuvės 30 proc. skirtumą, tai dabar matome 18 proc. skirtumą. Prekybininkai, ypač pardavinėjantys brangiau, jaučia klientų spaudimą. Statistika rodo, kad kiekiniai pardavimai krenta 5 proc.“ – aiškino P. Čepkauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vėl LNK repotaazas

vėl LNK repotaazas portretas
Negi spaudimas.tiem kas.tv.neziuri? Gėda.

Nedomina

Nedomina portretas
Perkuos Lenkijoje

Labai noreciau

Labai noreciau portretas
braškių, pomidorų, agurkų, šviežių, lietuviškų, kol yra. Pasotinti organizmą vitaminais. Deja, tik paragauti teko.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių