Kai maistas brangsta, pirkėjai pikti. Kai pinga, net nepastebi.
„Nepasakyčiau, kad pajaučiau, bet kad pabrango irgi nelabai jaučiu“, – sakė vyras.
„Esu labai neatidi ir nežinau, kokios kainos“, – prisipažino pirkėja.
Situacija tokia: dalis maisto nuo metų pradžios net atpigo. Vaisiai per metus – ketvirtadaliu, sviestas – dešimtadaliu, pigesnė ir mėsa.
„Na, nemanau, kad mėsa ir sviestas atpigo, greičiau gal priešingai“, – svarstė vyras.
Bet prekybininkai šįkart tikri.
„Žaliavinis pienas sustojo keistis, mėsos kaina nustojo augti“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
„Konkrečiai „Maximos“ parduotuvėse spalio mėnesį maistas pigo 3,8 procento“, – sakė „Maximos“ atstovė Ernesta Vareikytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ir čia netikėta. Degalai brangsta, šildymas brangsta, o maistas – pinga. Anot kainų stebėtojos, taip yra dėl žaliavų.
„Tai yra dėl to, kad žaliavos ne taip sparčiai brangsta, visos žaliavos, naudojamos gamyboje, pigesnės“, – aiškino Žemės ūkio duomenų centro atstovė Irma Jankauskienė.
Tad kainų augimą į viršų tempia ne maistas. Spalį metinė infliacija vėl virš 6 procentų. Viena didžiausių Europos Sąjungoje. Ir čia ekonomistai pirštu rodo į valdžią.
„Tai labiau susiję su mūsų valdžios sprendimais dėl mokestinių dalykų“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Būtent metų pradžioje, įsigaliojus naujiems mokesčiams, Lietuvos infliacija atitrūko nuo kitų Europos šalių.
„Turim šilumos energijos PVM padidėjimą, saldintų gėrimų akcizo atsiradimą, saugumo įnašą, Lietuvoje augo akcizai benzinui, dyzelinui“, – vardijo T. Povilauskas.
Dar sparčiau nei kitur kyla atlyginimai. Todėl kirpyklos, kavinės ir kiti paslaugų teikėjai atsigriebia per klientus.
„Antrą metų ketvirtį Lietuvoje atlyginimai augo 9 proc., kai euro zonoje nesiekia 3 procentų“, – pabrėžė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Ir nors maisto kainos iki šiol laikėsi, gamintojų kantrybė senka.
„Įtampa ore tvyro, bet kol kas nieko rimto nėra“, – teigė D. Dundulis.
Brangsta energija, transportas, pakuotės. Prekybininkai jau sulaukia prašymų kelti kainas.
„Sulaukiame daugiau tiekėjų pasikreipimų dėl tiekimo kainų didinimo, tačiau tai nereiškia, kad ta prekės kaina didės ir pirkėjui“, – aiškino „Maximos“ atstovė E. Vareikytė.
Labiausiai kainas mėgina kelti duonos kepėjai.
„Yra bandymas iš duonos kepėjų, bet tas bandymas vyksta du mėnesius ir kad kažkas rimtai pasikeistų, kol kas nedideli pokyčiai“, – sakė „Norfos“ vadovas D. Dundulis.
Tačiau ekonomistai įspėja, kad gamintojai amžinai nuostolių neprisiims. Dujos šią savaitę kainavo 100 eurų už megavatvalandę, triskart brangiau nei prieš metus. Brangsta ir plastikas, iš kurio gaminamos pakuotės.
„Akivaizdu, kad perdirbėjai turės permesti į galutinę kainą“, – teigė T. Povilauskas.
Signalas ir iš žemės ūkio.
„Pagrindiniai pokyčiai – kviečių supirkimo kainos, rugių supirkimo ir kviečių apie 20 procentų, visi brangs“, – sakė Žemės ūkio duomenų centro atstovė I. Jankauskienė.
Tad iš maisto produktų labiausiai gali brangti duona, mėsos gaminiai ir saldūs kepiniai.
„Brangesni grūdai didina pašarų savikainą, dėl to gali kilti žaliavinio pieno, mėsos kainos, dėl dujų gali brangti rapsų, daržovių kainos“, – aiškino G. Ilekytė.
SEB ekonomistas nesitiki kainų šuolio parduotuvėse dar iki Naujųjų. Artėja šventės, prekybininkai varžysis nuolaidomis. Bet vos ateis sausis – maistas brangs.
„Kitąmet metinė maisto kainų infliacija bus 3 procentai“, – prognozavo T. Povilauskas.
Pirkėjui nieko nelieka, tik susitaikyti.
„Tai turės atsiliepti, kaip kitaip? Vežimas pabrangs iš ūkininko į parduotuvę atvežti, aišku, kad pabrangs“, – sakė pirkėja.
Vidutiniškai penktadalis lietuvio išlaidų tenka maistui. Pavyzdžiui, žmogus į rankas uždirba 1,5 tūkst. eurų, išlaidos maistui – 300 eurų. Tad jei maistas pabrangs 3 procentais, per mėnesį teks išleisti devyniais eurais daugiau.
„Kad ir keli eurai daugiau, jie sumažina galimybes išleisti kitiems reikalams“, – sakė T. Povilauskas.
Tačiau ekonomistė guodžia – pravalgysime ne viską.
„Nors infliacija bus aukštesnė, bet gyventojų pajamos bus aukštesnės, tai perkamoji galia turėtų augti“, – teigė G. Ilekytė.
Urbo banko apklausa rodo, kad infliacijos baimės nevienodos. Mažesniuose miestuose žmonės dreba dėl maisto kainų. Kaimuose – dėl degalų. Sostinėje dažniau nei kitur nerimaujama dėl paskolų.
Naujausi komentarai