M. Zalatorius: bankų apmokestinimas užkrautų naštą žmonėms

„Politikai neturėtų kvailinti visuomenės – kalbėdami apie vadinamąjį bankų aktyvų mokestį, jie iš tikrųjų kalba apie naują mokestį visiems Lietuvos žmonėms“, – pranešime teigė M. Zalatorius.

„Tokio mokesčio įvedimas paskatintų bankų atsitraukimą iš Lietuvos arba virsmą užsienio filialais“, – pridūrė jis.

Asociacijos vertinimu, įvesti siūlomo mokesčio negalima be kaštų ir naudos analizės, nes jis neigiamai atsilieptų gyventojų ir įmonių finansams bei visai Lietuvos ekonomikai ir investiciniam patrauklumui.

Tokio mokesčio įvedimas paskatintų bankų atsitraukimą iš Lietuvos arba virsmą užsienio filialais.

Pasak M. Zalatoriaus, dėl naujo mokesčio pabrangtų bankų paslaugos gyventojams bei įmonėms. Pakilus skolinimo kainai, ekonomika pradėtų lėtėti.

„Svarstyti galimybę įvesti tokį mokestį, neatlikus analizės bei neskyrus pakankamai laiko diskusijoms, būtų neatsakinga ir netoliaregiška bei reikštų, kad nesugebame pasimokyti iš kitų šalių klaidų, kurios taip pat buvo padarytos skubotai“, – teigė M. Zalatorius.

Anot jo, tokį mokestį įvedus Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, šalyse kilo vidutinė palūkanų norma, brango bankų paslaugos.

„Rumunijoje toks mokestis net buvo pavadintas „valstybės godumo mokesčiu“, mat juo, kaip ir Lietuvoje, siekiama surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Vengrijoje vyriausybei įvedus šį mokestį, dėl neapibrėžtumo susitraukė kreditavimo apimtys ir net išaugo nedarbas, o vyriausybė po kurio laiko turėjo pripažinti, kad tokio mokesčio įvedimas neigiamai atsiliepė visai ekonomikai“, – teigė M. Zalatorius.

„Panaši situacija susidarė ir Slovakijoje, kur sumažėjo skolinimo apimtys ir išaugo skolinimo kaina. Kaimyninėje Lenkijoje dėl šio mokesčio pakilo vidutinė palūkanų norma, kuri, atskaičius 3 mėn. WABOR, yra lygi 2,7 proc., kas yra net 0,4 proc. punkto daugiau nei šiandien Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Bankų aktyvų mokesčio įvedimo iniciatoriai tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.