M. Skuodis: plieno tranzitas į Kaliningradą sudarė nedidelę LTG pervežimų dalį

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad plieno tranzitas į Kaliningradą sudarė tik nereikšmingą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) pervežamų krovinių dalį, o jo ir kitų juodųjų metalų tranzito per Lietuvą draudimas įskaičiuotas į visų Vakarų sankcijų Rusijai poveikį geležinkelių įmonei.

„Kalbant apie tranzitą į Kaliningradą, kai kalbame apie poveikį mūsų transporto sektoriui, jau jis įskaičiuotas, sankcijų poveikį esame įskaičiavę. Planuojame, kad šiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ perveš maždaug 50 proc. mažiau krovinių nei planavo, šitoje vietoje iš transporto sektoriaus perspektyvos nieko naujo nėra“, – žurnalistams Vilniaus oro uoste trečiadienį sakė ministras.

„Kviesčiau susilaikyti visus nuo aštrios retorikos net nepažiūrėjus į skaičius. Plienas, kuriam įsigaliojo sankcijos, yra tokie skaičiai, kad geležinkelių tinkle net ir pamestum tokius skaičius, kokie jie yra maži“, – sakė M. Skuodis.

Ministras nekomentavo, kokių atsakomųjų priemonių galėtų imtis Rusija dėl šių prekių tranzito draudimo ir ar Lietuva joms pasiruošusi.

„Nenorėčiau komentuoti grasinimų, kurie didžiąja dalimi yra propaganda ir nenorėčiau prisidėti prie jos sklaidos“, – sakė M. Skuodis.

Jo teigimu, bendra situacija dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai yra išskirtinė, todėl dedamos visos pastangos nukreipti logistikos srautus per Lietuvą į Vakarus. Apie tai M. Skuodis trečiadienį diskutavo ir su „Lietuvos geležinkelių“ valdyba.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas sakė, jog bendrovė klientus Kaliningrade informavo praėjusią savaitę, dieną prieš įsigaliojant sankcijoms.

„Apie sankcijas skelbiama ir viešai, kokios, nuo kada įsigalioja, tiek įmonėms, tiek klientams informacija prieinama. O klientai buvo informuoti, kad nebūtų kraunami kroviniai tokiomis prekėmis“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Dubauskas.

Anot jo, sumažėjus krovinių, bendrovė siekia diversifikuoti veiklą į Vakarų rinkas, neatsisakoma ir Ukrainos rinkos.

„Yra daug potencialių ir esamų klientų (Ukrainoje – BNS), su kuriais reikia bendrauti, susidomėjimas didelis tiek iš Ukrainos į Lietuvą produkcijos vežimu, tiek iš Lietuvos į Ukrainą. (...) Pradėti reisai iš Kauno intermodalinio terminalo į Duisburgą, dukterinė bendrovė pradeda plėstis Lenkijos rinkoje“, – teigė M. Dubauskas.

M. Skuodžio teigimu, vėliau šiemet įsigaliosiančios ES sankcijos Rusijos prekių tranzitui per ES teritoriją taip pat neturėtų smarkiai paveikti LTG krovinių pervežimo.

„Sankcijos įsigalioja etapas po etapo, tai nafta ateis dar labai negreitai, metų pabaigoje, o sankcijos angliai – rugpjūčio mėnesį, atrodo, bet ji jau dabar praktiškai nevažiuoja – įmonės atsisako pirkti, sankcijas įgyvendina ne tik vežėjas, bet ir pirkėjas iš anksto“, – Vilniaus oro uoste kalbėjo M. Skuodis.

Muitinės departamento duomenimis, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – ir rusišką naftą.

LTG antrinė bendrovė „LTG Cargo“ tranzitu į Kaliningradą pernai pervežė apie 11,2 mln. tonų krovinių – tai sudarė 22 proc. visų įmonės pervežtų krovinių (51 mln. tonų), per metus šio tranzito srautas didėjo 10 proc. – tam daugiausiai įtakos turėjo išaugęs statybinių medžiagų, juodųjų metalų ir maisto produktų vežimas.

Ministras neįvardijo, kiek kitąmet bendrovei reikės skirti lėšų infrastruktūros palaikymui, tačiau sakė, kad skaičiai nebus didesni nei šiemet.

„Mes dar šitoje vietoje skaičiuosime, priklauso nuo sąnaudų ir pajamų, kurias turime subalansuoti, šalia tos sumos dar yra ir investicijos, kurios reikalingos elektrifikacijos projektų įgyvendinimui, kas nėra tiesiogiai susiję su infrastruktūra“, – sakė ministras.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas BNS pranešė, kad 2023 metais „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūrai gali reikėti apie 100 mln. eurų valstybės paramos. Šiemet geležinkelių infrastruktūrai palaikyti bei kompensuoti prarastas įmonės pajamas skirta 83 mln. eurų – tokią maksimalią sumą LTG gali skolintis su valstybės garantija.

LTG anksčiau pranešė, kad šiemet perveš maždaug dukart mažiau krovinių – apie 26,5 mln. tonų. Tai bus didžiausias kritimas ir mažiausias pervežtas krovinių kiekis per įmonės veiklos istoriją. Dėl to grupė šiemet gali netekti apie 150 mln. eurų pajamų.

Dėl praėjusią savaitę įsigaliojusių ribojimų plieno ir juodųjų metalų gabenimui į Rusiją Maskva kaltina tranzito valstybę Lietuvą, tačiau šalies pareigūnai tvirtina tik įgyvendinantys ES paskelbtas sankcijas dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kas tau blogai,one,

Kas tau blogai,one, portretas
mandavoškės kanda?Prauskis dažniau,vatinka.

Onė

Onė portretas
Turbūt valdžiai smagiau jei lietuvai blogiau

Uk

Uk portretas
2008-2012 koncervai valdžioje subankrutavo Lietuvos jūrų laivininkystė... Išnyko iš žemėlapių..dabar atėjo geležinkelio eile
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių