- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministras sako, jog nutraukus sutartį su sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvai gresia didelės vertės ieškiniai. Marius Skuodis pripažįsta, kad Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokių sankcijų, kai didelės apimties sutarčių nutraukimas gali turėti reikšmingų pasekmių valstybei.
„Žvelgiant iš teisinės pusės, konsultacijų su partneriais, ir užsienio, deja, situacija yra tokia kokia yra – Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokio tipo sankcijų, ypač tokios apimties sutartims su tokiomis pasekmėmis. Turiu omeny ne praradimus, o galimus ieškinius, jų dydį, ir dėl to šitoje vietoje negalime sau leisti priimti greitų sprendimų, neapgalvotų ir impulsyvių. Bet faktas kad jie (ieškiniai – BNS) bus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.
Pasak ministro, teisininkams išnagrinėjus sutartį su „Belaruskalij“ ir joje numatytus įsipareigojimus paaiškėjo, kad atsakomybė už jos nutraukimą ir galimas finansines pasekmes tenka „Lietuvos geležinkelių“ valdybai.
Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokio tipo sankcijų, ypač tokios apimties sutartims su tokiomis pasekmėmis.
„Ministras negali įpareigoti „Lietuvos geležinkelių“ padaryti vieną žingsnį – nutraukti sutartį. Galiu pasakyti, bet valdyba geležinkelių už sprendimų pasekmes, finansines pasekmes, galimą žalą, ieškinius – ji prisiima atsakomybę praktiškai asmeniniu turtu“, – kalbėjo M. Skuodis.
Jis teigė tikintis, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdyba ketvirtadienį viešai pasisakys ir įvardins „tam tikrus komercinius dalykus“.
„Tikiuosi aiškių atsakymų iš valdybos ir viešumai pateiktos informacijos“, – sakė ministras.
M. Skuodis pranešė, jog valstybė gali imtis žingsnių, kad patirtų kuo mažesnes finansines pasekmes: „Šitoje vietoje yra mano didžiausia atsakomybė“.
„Kalbu ne apie pajamų praradimą, kai trąšos nustoja (važiuoti – BNS). Kalba apie tai, kad mūsų įmonės turi tam tikrus kontraktinius įsipareigojimus ir nesilaikant yra labai didelės pasekmės, ir šitoje vietoje ir pačios įmonės negali daryti tokio žingsnio, kuris galėtų privesti įmonę į tokią situaciją, kuri galbūt grėstų ir bankrotu“, – sakė susisiekimo ministras.
Jis pakartojo lapkričio pabaigoje buvęs informuotas apie avansinį „Belaruskalij“ mokėjimą geležinkeliams už paslaugas po gruodžio 8 dienos, kai įsigaliojo JAV sankcijos.
„Tuomet ėmėmės labai rimto teisinio vertinimo, kokie žingsniai, ką galima padaryti. Deja, gavome tokius atsakymus, kad ir atsidūrėme tokioje situacijoje“, – aiškino M. Skuodis.
M. Bartuška: nutraukus sutartį baudos siektų šimtus milijonų eurų
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška pareiškė, jog nutraukus sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.
„Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai (...) Gal siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Bartuška.
Jis pabrėžė, kad sutartį vienašališkai galima nutraukti, tik jei valstybės institucijos priimtų tokį sprendimą.
„Mums reikalingas valstybės institucijų teisinis sprendimas, kad sutartį su „Belaruskalij“ galėtume sustabdyti. Šis klausimas yra valstybės rankose“, – sakė jis.
Šis klausimas yra valstybės rankose.
M. Bartuška pakartojo, kad JAV sankcijos „Belaruskalij“ teisiškai nėra pagrindas „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti ar kitaip sustabdyti operacijas.
2018 metų pavasarį pasirašyta „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis galioja iki 2023 metų pabaigos. Iš baltarusiškų kalio trąšų gabenimo geležinkeliai kasmet gauna apie 60 mln. eurų pajamų. M. Bartuška anksčiau yra sakęs, kad pagal sutartį apie jos nutraukimą turi būti pranešta prieš 12 mėnesių.
Komentuodamas „Belaruskalij“ lapkritį atliktus papildomus „netipinius“ avansinius mokėjimus M. Bartuška ketvirtadienį teigė, kad Baltarusijos įmonė pinigus pervedė nesuderinusi su geležinkeliais. Pasak jo, įmonė bandė pinigus grąžinti „Belaruskalij, tačiau nesėkmingai.
„Dar spalį, kadangi buvo aišku, kad gali kilti rizikų dėl bankinių pavedimų, mes pareikalavome „Belaruskalij“ pereiti prie avansinių apmokėjimų, kad neturėtume situacijos, kad atliekame paslaugas, o kažkuriuo metu vėliau apmokėjimai užstringa. Jau už lapkritį klientas buvo priverstas mokėti avansus. Tačiau lapkritį („Belaruskalij“ – BNS) padarė ir papildomus avansus. Tai vyko jo iniciatyva, be jokio papildomo suderinimo“, – Seimo liberalų frakcijoje aiškino M. Bartuška.
„Tiesiog į banką gavome papildomus avansus. Kaip žinia, bankinės transakcijos vyksta automatiškai, nėra įmonėje kažkokio mygtuko, priimti ar nepriimti. Tos lėšos tiesiog įkrito“, – pridūrė jis.
Papildomi avansai, pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, sumokėti antroje lapkričio pusėje: „Datų mintinai nežinau, bet tą informaciją turime“.
Parlamentaro Armino Lydekos paklaustas, ar „Lietuvos geležinkeliams“ nekilo noras grąžinti šiuos avansus, M. Bartuška teigė, kad toks siekis buvo.
„Buvo sprendimas netgi juos grąžinti, bet bankas pervedimą atmetė, kol kas ieškome kitų būdų, kaip tuos netipinius avansus grąžinti“, – pranešė M. Bartuška.
Eugenijus Gentvilas teiravosi, ar įmonės valdyba buvo priėmusi sprendimą dėl šių neplaninių mokėjimų ir pinigų naudojimo po gruodžio 8-osios.
„Jeigu akcininkai ir valdyba nedalyvavo sprendime dėl avansų naudojimo, kas tada priėmė jį?“ – klausė Seimo narys.
„Avansas įkrito automatiškai, tada rizikas, kaip elgtis, aptarėme ir valdyboje (...) Jeigu yra pinigai, įsipareigojimus reikia vykdyti“, – teigė M. Bartuška.
M. Bartuška tikino, kad JAV paskelbus apie būsimas sankcijas „Belaruskalij“, jis situaciją ne kartą aptarė su valstybės pareigūnais: „Susitikimų yra buvę“.
„Tai klausimas pačioms institucijoms. Ta informacija, kokią turime, buvo nuolat dalinamasi, patys klausėme aiškumo, kaip elgtis, kaip bus“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, paklaustas, su kuo vyko pokalbiai.
M. Bartuška dar kartą patvirtino, kad visą informaciją pateikė Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Duobės ir krentantys tiltai: kiek dar tai kęsime?5
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją. ...
-
Kiaulių maras – jau trijuose ūkiuose: kas toliau?2
Dėl įsismarkavusio afrikinio kiaulių maro iškrito trys ūkiai – Klaipėdos, Kupiškio ir Raseinių rajonuose. ...
-
G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų3
Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Brangsta ne tik butų nuoma, bet ir kai kurių universitetų bendrabučiai: turi patarimą studentams3
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. ...
-
Barų savininkai trina rankomis dėl augančios apyvartos: tampame futbolo šalimi1
Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi, išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. ...
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių4
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje19
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino59
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...