- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susiekimo ministras kartoja nesantis tikras, kad baltarusiškos trąšos po vasario 1 dienos nustos važiuoti per Lietuvą. Marius Skuodis sako, jog tranzitą sustabdytų tik Europos Sąjungos įvestos sankcijos.
Vyriausybė praėjusią savaitę nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukti sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Tačiau tai neužkirs kelio trąšas gabenti kitiems vežėjams ar ekspeditoriams. Todėl Vyriausybė iki sausio pabaigos tikisi parengti Tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisas, kurias turės priimti Seimas.
Susisiekimo ministras BNS teigė, jog kitos Lietuvos įmonės po vasario 1 dienos greičiausiai negalės vežti baltarusiškų trąšų dėl nacionalinio saugumo reikalavimų, tačiau jis teigė negalintis garantuoti, kad to negalės daryti kitose ES valstybėse registruoti ekspeditoriai pagal trumpalaikius užsakymus.
„Bet kuri įmonė, kuri veikia Lietuvoje, turi atitikti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir šitoje vietoje turime nacionaliniam saugumui svarbių objektų įstatymą, todėl visi sandoriai naudoti strateginę infrastruktūrą (geležinkelių bėgius – BNS) yra ir bus stebimi bei bus tikrinami“, – BNS antradienį sakė M. Skuodis.
„Duoti 100 proc. garantijos (kad trąšų tranzitas po vasario 1 dienos nevyks – BNS) dėl daugelio priežasčių tikrai negaliu“, – pridūrė jis.
M. Skuodis atsisakė komentuoti rengiamas Tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisas, nes tai yra Užsienio reikalų ministerijos dispozicijoje, tačiau pabrėžė, kad bet kokie žingsniai būtų daromi tik tokiu atveju, jeigu jiems pritartų Europos Komisija.
„Keliant tikslą, kad trąšos tranzitu per Lietuvą nejudėtų, didžiausias saugiklis būtų ES lygmens sankcijos, dėl kurių, kiek aš žinau, URM šiuo metu intensyviai dirba“, – sakė M. Skuodis.
Susisiekimo ministras praėjusią savaitę teigė, jog Lietuvoje šiuo metu yra apie 10 licencijas vežti krovinius geležinkeliais turinčių įmonių, iš jų dvi galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą to nebedarant „Lietuvos geležinkeliams“.
Vežėjų atstovai sako neturintys jokių galimybių vežti trąšas nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos, tuo metu ekspeditoriai portalui 15min.lt teigė, kad esant dabartiniam reguliavimui „Lietuvos geležinkeliams“ būtų keblu atsisakyti vežti jų klientų užsakytus krovinius, įskaitant baltarusiškas trąšas.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji turėjo galioti iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT3
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...