- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelis apklaustųjų gyventojų pritaria, kad pensijų kaupimo sutartį būtų galima nutraukti dėl sunkiios ligos, negalios ar rizikos prarasti vienintelį būstą, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Konstituciniam Teismui (KT) kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, ministerija joms išsiaiškinti savo interneto svetainėje atliko apklausą.
„Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 93 proc. pasisakiusių pritaria, kad svarbiomis priežastimis būtų laikomos sunkios ligos, būklės arba taip pat sunki negalia, kuri gali būti nustatyta ir vaikui“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Šiurkus.
„Taip pat nemaža dalis pasisako, jog tai galėtų būti aplinkybės, kuomet susiduriama su rizika prarasti vienintelį būstą“, – pridūrė jis.
Nemaža dalis pasisako, jog tai galėtų būti aplinkybės, kuomet susiduriama su rizika prarasti vienintelį būstą.
M. Šiurkaus teigimu, apie 60 proc. apklaustųjų sutinka, kad pensijų kaupimą būtų galima nutraukti ir trumpalaikiams darbuotojams iš užsienio.
Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro, apie dvi savaites vykusioje apklausoje dalyvavo 3 tūkst. gyventojų.
Pasak M. Šiurkaus, apie konkrečias aplinkybes, kurios leistų nutraukti pensijų kaupimą, ministerija prieš keletą dienų diskutavo su ekonomistais, o trečiadienį tai bus aptariama su Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Pensijų fondų dalyvių asociacijos, darbdavių bei profesinių sąjungų atstovais.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis nesutinka, kad pensijų kaupimą būtų galima nutraukti dėl būsto problemų.
„Priežastys pasitraukti iš pensijų kaupimo turi būti labai svarbios, kuomet kaupimas tampa betikslis. (...) Mūsų vertinimu, be tikslo pensija yra tada, kai to tikslo nebelieka – kai tu žinai, kad jos nesulauksi. Kas turi vienokius ar kitokius būstus, absoliuti dauguma sulaukia pensijos“, – LRT radijui sakė T. Gudaitis.
„Manome, kad ši vieta tikrai nėra ta, kur reikėtų spręsti žmonių pensijos kaupimą“, – pridūrė jis.
T. Gudaitis pabrėžė, jog būtina sutarti, kad svarbių priežasčių sąrašas būtų baigtinis.
Profsąjungos siūlo išvis atsisakyti antros pakopos
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė siūlo apskritai naikinti pensijų kaupimą antrojoje pakopoje.
Jos teigimu, svarbių priežasčių nutraukti pensijų kaupimą paieškos gali „atidaryti Pandoros skrynią“, kuomet jų sąrašas priklausomai nuo politinės situacijos galės būti vis pildomas.
„Tai iš esmės sukels teisminius ginčus ir dar didesnę neviltį norinčių išeiti ypatingomis sąlygomis iš sistemos“, – LRT radijui trečiadienį sakė I. Ruginienė.
Tai iš esmės sukels teisminius ginčus ir dar didesnę neviltį norinčių išeiti ypatingomis sąlygomis iš sistemos.
„Kad nesusijauktų, kad nebūtų trypčiojama šitame jovale, mūsų pasiūlymas yra išvis atsisakyti antros pakopos ir susikoncentruoti ties trečia. Normaliai ją sutvarkius, ji tikrai galėtų gerai gyvuoti ir kelti pasitikėjimą papildomam kaupimui“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.
Ekonomistas Romas Lazutka mano, kad reikėtų žmonėms leisti patiems apsispręsti, kada nutraukti pensijų kaupimą.
„Kiekvienas iš tų variantų tikrai bus ginčytinas ir dėl kiekvieno bus galima vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad tame sąraše esanti viena ar kita priežastis prieštarauja Konstitucijai. Mano siūlymas yra tiesiog leisti žmonėms patiems apsispręsti, kada tos sąlygos jiems yra svarbios“, – LRT radijui sakė R. Lazutka.
KT kovo pradžioje paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.
Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...