- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
-
M. Navickienė: nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka bus finansiškai palankesnė
-
M. Navickienė: nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka bus finansiškai palankesnė
-
M. Navickienė: nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka bus finansiškai palankesnė
-
M. Navickienė: nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka bus finansiškai palankesnė
Siūloma nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka tėvams bus finansiškai palankesnė, o neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaiko ir tėčio ryšį, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Buvo nustatyti keli esminiai dalykai: pirmas dalykas, neperleidžiamos dviejų mėnesių tėvystės atostogos, kuriais galės pasinaudoti tik tėtis arba mama, antras svarbus aspektas, kad renkantis skirtingus laikotarpius tėvystės ir motinystės atostogoms finansinė išraiška šeimoms būtų palankesnė negu yra pagal dabartinį reguliavimą“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė M. Navickienė.
Ministrė sakė, jog tikimasi, kad „neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaiko ir tėčio ryšį ankstyvajame vaiko gyvenimo laikotarpyje“, taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo dviejų mėnesių laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka bus šiek tiek didesnė nei iki vaiko gimimo gautas darbo užmokestis.
M. Navickienės pateiktais duomenimis, šiuo metu 40 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų antraisiais vaiko auginimo metais buvo vyrai, tačiau vaikus auginti namuose lieka moterys.
„2020 metų Sodros duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų antraisiais vaiko auginimo metais buvo vyrai, bet visi jie apie 90 proc. arba 7,5 tūkst. asmenų dirbo, o vaiku rūpinosi mama. Taigi tėvams bus sudaryta galimybė pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, išmokėtų vaiko priežiūros išmokų suma abiem atvejais šeimai būtų tokia pati arba didesnė ir palankesnė, nei yra dabar“, - pažymėjo M. Navickienė.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos keičiasi vaiko priežiūros, darbo ir šeimos pareigų derinimo bei darbo santykių reguliavimas. Jei jiems pritars Seimas, pokyčiai įsigaliotų nuo šių metų rugpjūčio.
Vienas siūlymų yra įtvirtinti neperleidžiamas atostogos vaikui prižiūrėti – du mėnesius mamai ir du mėnesius tėčiui. Juos bus galima imti visus iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų, tačiau ne tuo pačiu metu. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės.
Tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų, jis galės gauti išmoką ir už papildomą dviejų mėnesių atostogų dalį.
Taip pat siūloma įtvirtinti naują vaiko priežiūros išmokų modelį: išmoka būtų mokama pasirinktinai, iki vaikui sueina 18 mėnesių – 60 proc. kompensuojamojo uždarbio, arba kol vaikui sueina dveji metai, pirmaisiais metais mokant 45 proc., antraisiais – 25 proc. kompensuojamojo atlyginimo.
Neperleidžiamais atostogų mėnesiais išliktų galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos proporcingai sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Jei pajamos būtų didesnės už išmoką, ji nebūtų mokama.
Taip pat siūloma pailginti teisę į ne visą darbo laiką darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 metų (vietoj 3 metų). Darbdavys privalės tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jei jis augina vaiką iki 8 metų (dabar iki 3 metų) ar slaugo šeimos narį arba kartu gyvenantį asmenį, taip pat privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei jis turi skubių priežasčių šeimoje ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dėl šių pataisų papildomai šiemet reikėtų apie 8,5 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.
Pasak ministerijos, siekiant derinti šeiminius ir darbinius santykius, skatinti tėvus bendrai dalintis vaiko priežiūra, įtraukti moteris į darbo rinką ir užtikrinti darbuotojų teisę būti informuotiems apie jų darbo sąlygas, Lietuva į nacionalinę teisę iki 2022 metų rugpjūčio turi perkelti dvi Europos Sąjungos direktyvas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...