- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neslūgstant įtampai dėl bankų, Europos Centrinis Bankas (ECB) pozicijos nekeičia. Kaip ir žadėta, bazinės palūkanų normos keliamos puse procentinio punkto. Taigi „Euribor“ palūkanų norma jau sieks tris su puse proc. Ar gegužę vėl galime tikėtis didėsiančių palūkanų, apie tai – LNK reportaže.
Neregėta įtampa bankų sektoriuje nuo 2008-ųjų finansų krizės – kelių amerikietiškų bankų griūtis per savaitę ir dramatiški bankų akcijų susvyravimai atsiliepė ir Ciuricho „Credit Suisse“ bankui. Jo akcijos vos per dieną smuko trečdaliu ir atsitiesė tik po 54 mlrd. JAV dolerių paskolos.
„Pasideda tam tikra raganų medžioklė. Iš tiesų tikrinami visi bankai, ar yra stabilūs“, – taip situaciją pakomentavo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Komerciniams bankams ėmus šlubuoti jau abiejose Atlanto pusėse, svarbiausias klausimas, ką darys palūkanas dar kartą kelti žadėjęs Europos Centrinis Bankas (ECB).
„Reikia pasakyti, kad visų centrinių pasaulio bankų situacija yra nepavydėtina. Mes susiduriame tikrai su nestandartine situacija, kai tų rizikų paketas yra labai platus. Infliacija, pripažinkime faktą, Centrinio Banko yra nesuvaldyta“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Marius Jurgilas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vasarį ECB paskutinį kartą pagrindines palūkanų normas padidino puse procentinio punkto. Vakar taip pat žadėjo didinti tokiu pačiu dydžiu. Tad apsigalvoti gali būti nebe laikas.
„Tai reikš, kad jie apgręžė savo pinigų politiką ir pasiunčia signalą, kad nebe infliacija jiems yra didžiausias galvos skausmas“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičus.
Nepaisant įtampų bankų sektoriuje, ECB vis dėlto ištesėjo savo pažadą.
„Infliacija per ilgai išlieka didelė, todėl Valdančioji taryba nusprendė padidinti tris pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Atsižvelgdama į mūsų pasiryžimą infliaciją sugrąžinti prie 2 proc. vidutinės trukmės tikslo“, – sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.
Į dar kartą keliamas palūkanas iškart sureagavo rinkos, nes dalis investuotojų tikėjosi tikrai ne to.
100 tūkst. eurų yra vidutinė tokia būsto paskola Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, šiandien reikia mokėti apie 3,5 tūkst. eurų papildomai per metus, t. y. beveik 300 eurų per mėnesį.
„Iš ryto bankų akcijos smarkiai kilo, tai dabar tas kilimas sustojo ir kai kurių bankų akcijų kainos dega raudonai. O tai reiškia, kad yra fiksuojami tam tikri nuosmukiai“, – sakė ekspertas.
Ch. Lagarde pabrėžė, kad euro zonos bankų sektorius yra atsparus, o prireikus ECB išties pagalbos ranką. JAV ar šveicarų bankų scenarijus mūsų šalyje esą nepasikartos.
„Po paskutinės finansų krizės tikrai buvo padaryta daug pataisymų finansų sistemoje. Ir daug rizikų yra užkardyta“, – ramino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Amerikoje didžioji dalis bankų išduoda paskolas fiksuotomis palūkanomis. Žmogus yra apsaugotas, o bankas susiduria su labai didele rizika. Tas pasekmes mes po truputėlį pradėjome matyti. Tuo tarpu šitoje pasaulio pusėje paskolą imantis žmogus prisiima didžiausią palūkanų kėlimo riziką“, – aiškino prof. M. Jurgilas.
Kitas sprendimas dėl palūkanų laukia gegužę. Dar anksti sakyti, ar kėlimas bus nuosaikesnis, ar iš viso atidėtas.
„100 tūkst. eurų yra vidutinė tokia būsto paskola Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, šiandien reikia mokėti apie 3,5 tūkst. eurų papildomai per metus, t. y. beveik 300 eurų per mėnesį“, – sakė M. Dubnikovas.
Analitiko manymu, ECB keliamos palūkanos – tarsi būrimas iš kavos tirščių. Nors visoms šalims keliamos vienodai, bet atsiliepia skirtingai.
„Gerokai anksčiau, kai Lietuvoje infliacija pasiekė 10 proc., euro zonoje dar nebuvo tokio aukšto infliacijos lygio, jau tuomet daug Lietuvos ekspertų kalbėjo, kad mums reikėtų kelti palūkanų normas. Tai yra – vėsinti ekonomiką, kai tuo tarpu euro zonoje visi tą problemą kol kas ignoravo“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.
ECB šiemet tikisi kiek daugiau nei 5 proc. vidutinės infliacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: kitų metų biudžete nesiūlysime jokių naujų mokesčių pakeitimų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą ministerija neketina siūlyti jokių naujų mokesčių pakeitimų. Anot jos, jei šis Seimas ir priimtų vieną ar kelis Vyriausybės anksčiau pasiūlytus pakeitimus...
-
Taivanas vėl atvėrė rinką lietuviškai paukštienai2
Taivanas vėl pripažino Lietuvą laisva nuo paukščių gripo šalimi ir atvėrė savo rinką lietuviškai paukštienai, pirmadienį pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
„Litgrid“: dėl stipraus vėjo ir baigto jungties remonto elektra atpigo penktadaliu3
Regione įsivyravus stipriam vėjui bei užbaigus nuo sausio trukusį Suomijos–Estijos elektros jungties „EstLink 2“ remontą, didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 20 proc. iki 93 eurų už megavatv...
-
Atliekų rūšiavimo chaosas: savivaldybių taisyklės klaidina gyventojus?19
Paklausti, ar rūšiuoja atliekas, teigiamai atsako daugiau nei 90 proc. žmonių, tačiau ne visi tai daro tinkamai. Apie 50 proc. pakuočių konteineriuose randamų atliekų juose atsidurti neturėtų. ...
-
Ekonomistai: po vasaros defliacijos kainos rudenį kils aukštyn3
Rugpjūtį metinei infliacijai siekiant 0,7 proc., o per mėnesį kainoms sumažėjus 0,4 proc., ekonomistai sako, jog rudenį kainos turėtų kilti, tačiau gyventojai augančios infliacijos šiemet dar nepajus, tuo metu kitų metų pradžioje numatomas...
-
Oficialus nedarbas rugpjūtį augo 0,2 punkto iki 8,8 proc.
Oficialus nedarbas rugpjūtį išaugo 0,2 proc. punkto ir siekė 8,8 proc. ...
-
Beveik 36 tūkst. užsieniečių neleista gyventi Lietuvoje, mažėja prašymų iš Azijos7
Sugriežtinus migracijos kontrolės priemones, šiemet beveik 36 tūkst. užsieniečių neleista dirbti ir gyventi Lietuvoje, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...
-
Žiniasklaida: denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija G. Nausėda Seimui teiks artimiausiu metu
Nors Vyriausybė Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos sutarčių dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimui pritarė dar gegužę, Prezidentūra jas teikti Seimui delsia, rašo LRT.lt. Visgi, kaip naujienų portalui patvirtino &scaron...
-
Vilniaus Užupyje važinėsiantį autobusą be vairuotojo nuomos Suomijos įmonė3
Nuo rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios du mėnesius Vilniaus Užupyje reguliariai kursuosiantį autobusą be vairuotojo už 106 tūkst. eurų (su PVM) nuomos ir aptarnaus Suomijos įmonė „Remoted“. ...
-
Sekmadienį dalis Trakų rajono gyventojų liks be elektros
Rekonstruojant Lentvario 110 kV transformatorių pastotės skirstyklą, šį ir kitą sekmadienį beveik 1 tūkst. Trakų rajono vartotojų nebus tiekiama elektra. ...