- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neslūgstant įtampai dėl bankų, Europos Centrinis Bankas (ECB) pozicijos nekeičia. Kaip ir žadėta, bazinės palūkanų normos keliamos puse procentinio punkto. Taigi „Euribor“ palūkanų norma jau sieks tris su puse proc. Ar gegužę vėl galime tikėtis didėsiančių palūkanų, apie tai – LNK reportaže.
Neregėta įtampa bankų sektoriuje nuo 2008-ųjų finansų krizės – kelių amerikietiškų bankų griūtis per savaitę ir dramatiški bankų akcijų susvyravimai atsiliepė ir Ciuricho „Credit Suisse“ bankui. Jo akcijos vos per dieną smuko trečdaliu ir atsitiesė tik po 54 mlrd. JAV dolerių paskolos.
„Pasideda tam tikra raganų medžioklė. Iš tiesų tikrinami visi bankai, ar yra stabilūs“, – taip situaciją pakomentavo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Komerciniams bankams ėmus šlubuoti jau abiejose Atlanto pusėse, svarbiausias klausimas, ką darys palūkanas dar kartą kelti žadėjęs Europos Centrinis Bankas (ECB).
„Reikia pasakyti, kad visų centrinių pasaulio bankų situacija yra nepavydėtina. Mes susiduriame tikrai su nestandartine situacija, kai tų rizikų paketas yra labai platus. Infliacija, pripažinkime faktą, Centrinio Banko yra nesuvaldyta“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Marius Jurgilas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vasarį ECB paskutinį kartą pagrindines palūkanų normas padidino puse procentinio punkto. Vakar taip pat žadėjo didinti tokiu pačiu dydžiu. Tad apsigalvoti gali būti nebe laikas.
„Tai reikš, kad jie apgręžė savo pinigų politiką ir pasiunčia signalą, kad nebe infliacija jiems yra didžiausias galvos skausmas“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičus.
Nepaisant įtampų bankų sektoriuje, ECB vis dėlto ištesėjo savo pažadą.
„Infliacija per ilgai išlieka didelė, todėl Valdančioji taryba nusprendė padidinti tris pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Atsižvelgdama į mūsų pasiryžimą infliaciją sugrąžinti prie 2 proc. vidutinės trukmės tikslo“, – sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.
Į dar kartą keliamas palūkanas iškart sureagavo rinkos, nes dalis investuotojų tikėjosi tikrai ne to.
100 tūkst. eurų yra vidutinė tokia būsto paskola Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, šiandien reikia mokėti apie 3,5 tūkst. eurų papildomai per metus, t. y. beveik 300 eurų per mėnesį.
„Iš ryto bankų akcijos smarkiai kilo, tai dabar tas kilimas sustojo ir kai kurių bankų akcijų kainos dega raudonai. O tai reiškia, kad yra fiksuojami tam tikri nuosmukiai“, – sakė ekspertas.
Ch. Lagarde pabrėžė, kad euro zonos bankų sektorius yra atsparus, o prireikus ECB išties pagalbos ranką. JAV ar šveicarų bankų scenarijus mūsų šalyje esą nepasikartos.
„Po paskutinės finansų krizės tikrai buvo padaryta daug pataisymų finansų sistemoje. Ir daug rizikų yra užkardyta“, – ramino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Amerikoje didžioji dalis bankų išduoda paskolas fiksuotomis palūkanomis. Žmogus yra apsaugotas, o bankas susiduria su labai didele rizika. Tas pasekmes mes po truputėlį pradėjome matyti. Tuo tarpu šitoje pasaulio pusėje paskolą imantis žmogus prisiima didžiausią palūkanų kėlimo riziką“, – aiškino prof. M. Jurgilas.
Kitas sprendimas dėl palūkanų laukia gegužę. Dar anksti sakyti, ar kėlimas bus nuosaikesnis, ar iš viso atidėtas.
„100 tūkst. eurų yra vidutinė tokia būsto paskola Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, šiandien reikia mokėti apie 3,5 tūkst. eurų papildomai per metus, t. y. beveik 300 eurų per mėnesį“, – sakė M. Dubnikovas.
Analitiko manymu, ECB keliamos palūkanos – tarsi būrimas iš kavos tirščių. Nors visoms šalims keliamos vienodai, bet atsiliepia skirtingai.
„Gerokai anksčiau, kai Lietuvoje infliacija pasiekė 10 proc., euro zonoje dar nebuvo tokio aukšto infliacijos lygio, jau tuomet daug Lietuvos ekspertų kalbėjo, kad mums reikėtų kelti palūkanų normas. Tai yra – vėsinti ekonomiką, kai tuo tarpu euro zonoje visi tą problemą kol kas ignoravo“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.
ECB šiemet tikisi kiek daugiau nei 5 proc. vidutinės infliacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: dirbantiems ukrainiečiams išvykus iš Lietuvos ekonomika nenukentės5
Lietuvos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika labai nenukentės, jeigu pasibaigus karui Ukrainoje į ją sugrįžtų Lietuvoje radę prieglobstį ir čia įsidarbinę ukrainiečių pabėgėliai, tačiau bankas pripažįsta, kad „poveikis ga...
-
Ekspertai: maisto kainų brangimą lėtins pingančios žaliavos, energijos kainos6
Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc., tačiau ekspertai sako, kad pingančios žaliavos, energetikos produktai lėtina jo tempą. Kai kurie analitikai teigia, jog prekybininkai kainų mažinti nenori, jas palaiko vartojimas. ...
-
Tarpmiestiniai autobusai kursuos įprastai, galios visos lengvatos1
Kovo 31-ąją pasibaigus tolimojo susisiekimo vežėjų sutartims, bet dar neįsigaliojus Kelių transporto kodekso pataisoms, sutartys pratęstos automatiškai, todėl nuo balandžio 1-osios tarpmiestiniai autobusai kursuoja įprastai, galioja ir visos ...
-
„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą14
„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą nuo gegužės 1 dienos. ...
-
Lietuva ir 26 šalys sutarė toliau remti Ukrainos kelių ir geležinkelių atstatymą
Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Čekija ir kitos valstybės sutarė ir toliau remti Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą. 27 šalių transporto ministrai penktadienį Lenkijos Žešuvo mieste priėmė bendr...
-
Parama šeimos būstui – reali pagalba ar būdas pasipelnyti?1
Per pastaruosius penkerius metus, kiek yra teikiama parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti, skirta 60 mln. eurų. Trečdalis nusėdo vadinamuosiuose didžiuosiuose regionuose – miestuose šalia Klaipėdos, Kaune, Vilniuje. Nors paramos tiks...
-
Žemės drebėjimai neišgąsdino – kas dešimtas lietuvis poilsiaus Turkijoje9
Turkiją supurtę žemės drebėjimai nesumažino lietuvių noro poilsiauti šioje šalyje. Turkija ir toliau išlieka viena populiariausių lietuvių poilsio krypčių. Kelionių pokyčius, infliacijos paveiktas kainas komentuoja kelionių o...
-
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje vasarį buvo didesnis už ES vidurkį6
Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...
-
Vilnius baigia deginti mazutą: gyventojams padėjo sutaupyti 30 mln. eurų?5
Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo penktadienio nebekūrenantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto. ...
-
A. Veryga neatsisako idėjos dėl valstybinių ligoninių vaistinių8
Seimui ketvirtadienį atmetus pataisas, numatančias leisti valstybinių ligoninių vaistinėse parduoti vaistus visiems žmonėms, vienas tokios idėjos iniciatorių Aurelijus Veryga neatsisako ketinimų šį klausimą kelti ir ateityje, tikėtina, kito...