- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo Naujųjų lentynose vėl gali atsirasti prekių su rusiškais pavadinimais. Aliaksandras Lukašenka nusprendė atsikirsti Vakarams už sankcijas ir vardija, kokios produkcijos neįsileis, praneša LNK žinios.
2014-ieji. Prekybos centruose – lietuviška produkcija su rusiškomis etiketėmis. Tąkart Rusijai boikotuojant lietuviškus pieno produktus gamintojai juos pardavinėjo Lietuvos prekybos centruose.
Praėjus daugiau nei septyneriems metams, ekonomistai mano, kad tokie vaizdai gali pasikartoti. Šį kartą – dėl sankcijų iš Baltarusijos. Taip A. Lukašenka reaguoja į Europos sankcijas režimo pareigūnams ir verslams. Nuo Naujųjų į Baltarusiją bus draudžiama įvežti dalį prekių iš esą nedraugiškų valstybių. Kitaip tariant, tų, kurios režimui taiko sankcijas. Pavyzdžiui, galvijų mėsą, kiaulieną, pieno produktus. Išimtis bus palikta tik produktams be laktozės.
Po sankcijomis patenka vaisiai iš Vakarų, daržovės, riešutai, dešros ir konditerijos gaminiai. Tačiau Lietuvos verslas tokių A. Lukašenkos pareiškimų pernelyg nesureikšmina. Esą Baltarusijos rinka jau kurį laiką buvo sudėtinga.
„Buvo nemažai ribojimų ir praktiškai mūsų kelios kompanijos, neminint vardais, ten buvo įsitvirtinę, lentynose buvo matomos. Tai, be abejo, globaliai bendra prasme nebus kažkokio poveikio, bet pavienės kompanijos praradimų turės“, – sakė Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas.
„Mums baltarusiška yra viena iš daugelio eksporto rinkų, bet ji nėra reikšminga, ji nėra didelė nuo bendros įmonės apyvartos sudaro apie vieną procentą“, – teigė „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.
Kai kurios įmonės eksportą į Baltarusiją mažino ne vienerius metus. Štai, alaus gamintojai – trečdaliu. „Per porą metų apyvarta Baltarusijoje sumažėjo, bet aš nesiečiau čia vien su politine situacija, galbūt netgi daugiau su mūsų partneriais. Vienas iš partnerių dėl kažkokių priežasčių nusilpo arba pradėjo mažiau prekiauti“, – pasakojo R. Viršilas.
Lietuva į Baltarusiją dažniausiai eksportuoja plastiką, elektros įrenginius, mašinas ir, be abejo, maisto produktus. Tačiau tai sudaro tik mažą dalį visos rinkos, o kad eksportas į Baltarusiją pastaruoju metu menko – ekonomistams ne naujiena.
„Kiekvienas normalus verslas suvokia riziką ir, šiuo atveju, tikrai traukiasi nuo rizikos, kurią mes turime. Tai, akivaizdu, kad ir ką pradėtume daryti su verslu Baltarusijoje, yra rizika, kad šį verslą mes prarasime“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Rytų valstybėse kaip Baltarusija ir Rusija lietuviška produkcija paklausi. Todėl neabejojama, kad sankcijoms įsigaliojus, lietuviškos prekės Baltarusiją vis tiek pasieks.
„Bus surasti aplinkiniai keliai tą produkciją pristatyti. Mes matėme tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, baltarusiški mandarinai, kurie atsirado Rusijos rinkoje“, – tarstelėjo ekonomistas.
Tad ekonomistų manymu, Baltarusijai žaisti tokius žaidimus kaip prieš dešimtmetį elgėsi Rusija, – neapgalvota. Tikėtina, kad taip sankcijos atsigręš prieš pačius baltarusius.
„Iš Baltarusijos buvo tokia žinutė, kad: „Sužlugdysime Lietuvos ekonomiką“, ar dar kažką panašaus padarys, bet, akivaizdu, kad Baltarusija visiškai neturi tokios galios“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Nors poveikis Lietuvai nedidelis, eksportuotojų režimo sankcijos nedžiugina. „Kiniją prarandame, Baltarusiją prarandame, Rusijoje embargas. Kitur – toli, kainų lygiai, valiutų svyravimai. Greit neliks su kuo dirbti išskyrus Europos Sąjungą ir Skandinaviją. Neramina tai, kad su visomis pusėmis pakariaudami, galime turėti sumas nekokias“, – svarstė G. Bagušinskas.
Vis dėlto, gamintojai kalba apie atsakomąsias sankcijas. Esą, jei lietuviška produkcija draudžiama, drauskime ir baltarusišką. „Mes Lietuvoje turime begalę baltarusiško importo įvairiais pavadinimais, lietuviškais vardais. Bet yra importuojama iš Baltarusijos nemažai“, – detalizavo „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas.
„Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus, tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tai – ne pirmos iš Baltarusijos sankcijos Vakarams. Prieš daugiau nei pusmetį režimas į šalį uždraudė įvežti „Škoda“ automobilius. Taip pat juos pardavinėti turguose ir automobilių salonuose. Tada A. Lukašenka sankcijas paskelbė dar dviem įmonėms – tarp jų ir kosmetikos įmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skaičiai auga: dėl finansinių sankcijų Lietuvoje įšaldyta lėšų suma siekia beveik 62,8 mln.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) praneša, kad dėl Lietuvoje taikomų Europos Sąjungos (ES) finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra iš viso įšaldytų piniginių lėšų suma šią sava...
-
Premjerė: NPD prilyginti minimaliai algai šiuo metu nėra galimybės
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) prilyginti minimaliam mėnesio atlyginimui (MMA) šiuo metu nėra galimybės, kaip siūlė opozicija. ...
-
Lietuvai skirta pusė milijonų eurų – bus toliau padedama ukrainiečiams
Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė 500 tūkst. eurų Lietuvai. Šios lėšos bus skirtos papildomoms apgyvendinimo vietoms sukurti Pabėgėlių priėmimo centre, kartu – didinti apgyvendinimo vietų skaičių kitiems užsieniečiams, sa...
-
Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų1
Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. eurų. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti, pranešė Žemės ūkio min...
-
Tyrimas: dėl karo Ukrainoje kas trečias Lietuvos gyventojas tikisi pajamų sumažėjimo
Trečdalis šalies gyventojų mano, kad užsitęsęs karas Ukrainoje turės neigiamos įtakos jų šeimos ar asmeniniam biudžetui ir jų pajamos artimiausiu metu sumažės, rodo tyrimas. ...
-
Seimas: nuo liepos NPD sieks 540 eurų
Neapmokestinamosios pajamos (NPD) nuo liepos didės 80 eurų iki 540 eurų – jos augs mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija dvylikos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). ...
-
Transporto įmonės stabdo vilkikus – trūksta vairuotojų2
Lietuvos logistikos įmonės, susiduriančios su vairuotojų trūkumu, transporto saugojimo aikšteles pildo prastovose laukiančiais vilkikais. Didėjant vairuotojų stygiui, verslas ragina Vyriausybę skirti papildomus išteklius Lietuvos konsula...
-
Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti laukinių paukščių daromą žalą
Žemės ūkio ministerija siūlo laukinių paukščių pasėliams daromą žalą atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Iki šiol tokia žala nebūdavo kompensuojama. ...
-
Grybų ir uogų perdirbėjai dėl karo prarado iki 80 proc. produkcijos
Grybų ir uogų perdirbimu bei eksportu užsiimančios Lietuvos įmonės dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje prarado pagrindinius produkcijos tiekėjus iš Rusijos ir Baltarusijos, atsiskaitymai su iki 80 proc. produkcijos tiekusiais partneriais tapo ne...
-
Statybininkų protestas tikslo nepasiekė: biudžete lėšų nenumatyta2
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, patikslintame šių metų biudžete lėšų valstybinių projektų statybų kainų indeksavimui numatyta nebus, antradienį rašo portalas 15min.lt. ...