- Janis Muchks, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tvyrant geopolitinei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei vis garsiau skambant nuogąstavimams apie galimą Rusijos karinę ataką prieš provakarietišką Ukrainą, Lietuvos logistikos ir transporto sektoriaus atstovai tvirtina, kad toks konfliktas dar labiau išbalansuotų tiekimo grandines, neatsigavusias nuo pandemijos.
Lietuvos nacionalinės logistų ir ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidento Edmundo Daukanto teigimu, labai didelę reikšmę turės tai, ar karinio konflikto tarp Rusijos Ukrainos atveju įsitrauks NATO.
„Kas bus, jei kils karas? Blogai bus, labai paprastas atsakymas. (...) Labai daug kas priklauso, ar Europa ir NATO nuspręs teikti pagalbą Ukrainai. Jeigu prasidėtų pagalba, iš karto matytume ekstremalius krovinių judėjimus į tą pusę, kas gali sukelti didelę sumaištį ir geležinkeliuose, ir kelių transporte“, – BNS sakė E. Daukantas.
Jis pabrėžė, kad logistikos bendrovės potencialius karinius konfliktus vertina labai rimtai. Anot asociacijos vadovo, patyrę logistai grėsmes savo verslui mato, net jei konfliktai vyksta Sirijoje ar Somalyje.
„Žmonėms, dirbantiems su tiekimo grandinėmis, konflikto atveju pirmas klausimas yra, ar į jį įsikiš didžiosios valstybės. Jeigu į konfliktą įsitraukia NATO, tai ir taip didelis jūrinių konteinerių trūkumas išauga labai stipriai. Iškart pasijunta konteinerių stoka taikioje prekyboje“, – aiškino E. Daukantas.
Anot jo, tiekimo grandinėms didelės įtakos turės ir Rusijos veiksmai.
„Mes vis kalbame apie tą sudėtingą transportą „šilko keliu“. Jeigu į konfliktą įsivelia Rusija, tai ji savo geležinkelius, be abejo, prioretizuos kariniams reikalams. O tai reiškia, kad geležinkelių grafikų, švelniai tariant, nebūtų laikomasi taip gerai, kaip iki tol“, – sakė E. Daukantas.
Pasak jo, net ir kilus nedideliam konfliktui tiekimo grandinės trūkinėja kur kas didesniu spinduliu nuo veiksmų epicentro, o nuo to visų pirma nukenčia valdantieji tiekimo kanalus įmonėms – gamybininkai, siekdami apsaugoti savo verslą, perkelia gamybą į kitus regionus.
„Jau dabar kalbama, kad sunkvežimių trūksta, vairuotojų trūksta, konteinerių trūksta. Jeigu konfliktas prasidės, resursų poreikis tame regione pasijus dar aštriau. Kokio dydžio regione? Beskite skriestuvą į Kijevą ir brėžkite 1,5 tūkst. kilometrų spindulį – užkabinsite pusę Europos“, – tvirtino „Linekos“ vadovas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, prasidėjus karo veiksmams tarp Rusijos ir Ukrainos tikriausiai kuriam laikui būtų stabdomas krovinių gabenimas į Ukrainą.
„Tokiu atveju svarbiausia būtų imtis priemonių, kurios padėtų apsaugoti transporto įmonių darbuotojus, pirmiausia tolimųjų reisų vairuotojus. Tokios rekomendacijos būtų mūsų asociacijos nariams“, – BNS sakė A. Burba.
Anot jo, prognozuoti galimus konflikto nuostolius Lietuvos logistikos ir transporto bendrovėms šiuo metu yra labai sudėtinga.
Lietuvos didžiausių vežėjų įmonėms atstovaujančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas pabrėžė, kad nors Europos rytuose tvyro įtemptos nuotaikos, kol kas niekas nesitiki, jog tai realizuotųsi į aktyvų karinį konfliktą.
„Mes visada turime tai omenyje, įdėmiai sekame visą geopolitinę situaciją tiek spaudoje, tiek savo kanalais. Rusija šiai dienai yra trečia pagal transporto apimtis rinka Lietuvos įmonėms ir mes bet kuriuo atveju turime atkreipti dėmesį į bet kokius geopolitinius pokyčius“, – sakė jis.
Tačiau TTLA vadovas kol kas susilaikė nuo konkretesnių geopolitinės situacijos vertinimų iš verslo perspektyvos, kadangi rinka į tai reaguoja itin jautriai.
Klaipėdos uostas, anot direkcijos vadovo Algio Latako, turi sudarytus krizių valdymo planus, kaip jis turėtų veikti potencialaus karinio konflikto atveju.
„Visi šie planai sudėlioti ir aprašyti, tačiau karinio konflikto atveju sprendimai dėl to, kaip turėtų būti elgiamasi ir kaip turėtų būti organizuojama bei reguliuojama visa uosto veikla, jau būtų nebe mūsų. Tačiau aš tikiuosi, jog iki tokių bjaurių scenarijų neprieisime“, – šią savaitę per spaudos konferenciją teigė A. Latakas.
Kijevas, JAV ir Europos šalys reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų, sutelktų netoli Ukrainos rytinės sienos, nors Maskva ne kartą tvirtino, kad joks puolimas neplanuojamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...