- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį trišalėje taryboje svarstoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) siūloma atnaujinta minimaliosios mokestinės algos (MMA) apskaičiavimo tvarka. Pagal ją svarbiu kintamuoju skaičiuojant minimalią algą taptų našumas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniosios ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, pripažinimas, kad minimalioji mėnesinė alga turi būti dinamiška ir kad jos skaičiavimas turi būti grindžiamas ekonominiais argumentais bei situacija rinkoje, yra reikšmingas proveržis.
Kaip gerą praktikos pavyzdį ministerija pateikia Estijoje taikomą skaičiavimo sistemą. Ten MMA dydis siejamas su darbdavių gebėjimų ją mokėti. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomas modelis reikštų, kad darbo našumo augimo tempui viršijus vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo tempą – minimali alga didėtų, o darbo našumo tempui atsilikus nuo VDU augimo tempo – minimalioji alga mažėtų.
„Svarstant minimalaus darbo užmokesčio pakeitimus, būtina užtikrinti, kad MMA kuo mažiau iškreiptų darbo jėgos kainą, o didinama galėtų būti tik padidėjus darbo našumui. Jei minimalus darbo užmokestis yra nustatomas per didelis, tai sumažina paskatas atlyginti darbuotojams už jų produktyvumą, o kai kurie gali netekti darbo, pradėti dirbti neoficialiai arba sutrumpinti oficialias darbo valandas. Didesni darbuotojų išlaikymo kaštai mažina ūkio subjektų konkurencingumą, tai lems dar sunkesnę po krizės atsigauti bandančių ūkio subjektų finansinę padėtį. Ypač tai pasakytina apie nukentėjusį paslaugų sektorių ir regionus“, – pabrėžia K. Mickutė.
Tipiškai kalbant apie MMA, akcentuojamas tikslas gerinti mažiausias pajamas uždirbančiųjų padėtį. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos didinimo poveikis yra kur kas platesnis. Su ja susietos kai kurios išmokos, taip pat padarinius jaučia ir daugiau uždirbantys. Be to, MMA didinimas turi skirtingus padarinius didmiesčiuose ir regionuose.
Apie poreikį atsižvelgti į darbo našumo augimą arba mažėjimą taip pat kalba ir Europos Sąjungos lygiu svarstoma Direktyva dėl MMA nustatymo kriterijų. Dokumentas nurodo, kad didinant minimalų atlyginimą reikia turėti galvoje ne tik į vidutinį atlyginimą, bet ir produktyvumą.
„Svarbu tai, nes didinant MMA didinimo neatsižvelgus į našumo augimą tam tikri sektoriai tiesiog gali neturėti iš ko algų didinti. Kai įmonės neišgali pasivyti vis augančios MMA, tai gali reikšti prarastas darbo vietas ir augantį nelegalų darbą“, – pabrėžia LLRI vyresnioji ekspertė.
Siekiant minimaliosios algos skaičiavimą dar labiau susieti su ekonomika, būtų tikslinga svarstyti ir minimalios algos diferencijavimą, pavyzdžiui, pagal regionus. Atotrūkiui tarp regionų ir didmiesčių algų vis didėjant, tai leistų regionuose kurti naujas darbo vietas ir didinti galimybes legaliai užsidirbti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?2
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...