- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį trišalėje taryboje svarstoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) siūloma atnaujinta minimaliosios mokestinės algos (MMA) apskaičiavimo tvarka. Pagal ją svarbiu kintamuoju skaičiuojant minimalią algą taptų našumas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniosios ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, pripažinimas, kad minimalioji mėnesinė alga turi būti dinamiška ir kad jos skaičiavimas turi būti grindžiamas ekonominiais argumentais bei situacija rinkoje, yra reikšmingas proveržis.
Kaip gerą praktikos pavyzdį ministerija pateikia Estijoje taikomą skaičiavimo sistemą. Ten MMA dydis siejamas su darbdavių gebėjimų ją mokėti. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomas modelis reikštų, kad darbo našumo augimo tempui viršijus vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo tempą – minimali alga didėtų, o darbo našumo tempui atsilikus nuo VDU augimo tempo – minimalioji alga mažėtų.
„Svarstant minimalaus darbo užmokesčio pakeitimus, būtina užtikrinti, kad MMA kuo mažiau iškreiptų darbo jėgos kainą, o didinama galėtų būti tik padidėjus darbo našumui. Jei minimalus darbo užmokestis yra nustatomas per didelis, tai sumažina paskatas atlyginti darbuotojams už jų produktyvumą, o kai kurie gali netekti darbo, pradėti dirbti neoficialiai arba sutrumpinti oficialias darbo valandas. Didesni darbuotojų išlaikymo kaštai mažina ūkio subjektų konkurencingumą, tai lems dar sunkesnę po krizės atsigauti bandančių ūkio subjektų finansinę padėtį. Ypač tai pasakytina apie nukentėjusį paslaugų sektorių ir regionus“, – pabrėžia K. Mickutė.
Tipiškai kalbant apie MMA, akcentuojamas tikslas gerinti mažiausias pajamas uždirbančiųjų padėtį. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos didinimo poveikis yra kur kas platesnis. Su ja susietos kai kurios išmokos, taip pat padarinius jaučia ir daugiau uždirbantys. Be to, MMA didinimas turi skirtingus padarinius didmiesčiuose ir regionuose.
Apie poreikį atsižvelgti į darbo našumo augimą arba mažėjimą taip pat kalba ir Europos Sąjungos lygiu svarstoma Direktyva dėl MMA nustatymo kriterijų. Dokumentas nurodo, kad didinant minimalų atlyginimą reikia turėti galvoje ne tik į vidutinį atlyginimą, bet ir produktyvumą.
„Svarbu tai, nes didinant MMA didinimo neatsižvelgus į našumo augimą tam tikri sektoriai tiesiog gali neturėti iš ko algų didinti. Kai įmonės neišgali pasivyti vis augančios MMA, tai gali reikšti prarastas darbo vietas ir augantį nelegalų darbą“, – pabrėžia LLRI vyresnioji ekspertė.
Siekiant minimaliosios algos skaičiavimą dar labiau susieti su ekonomika, būtų tikslinga svarstyti ir minimalios algos diferencijavimą, pavyzdžiui, pagal regionus. Atotrūkiui tarp regionų ir didmiesčių algų vis didėjant, tai leistų regionuose kurti naujas darbo vietas ir didinti galimybes legaliai užsidirbti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbo rinkos ekspertas: elektronikos inžineriją renkasi vis daugiau studentų2
Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad te...
-
M. Lingė siūlo keisti NT mokesčio modelį3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlo leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus. ...
-
Ar išbrangus paskoloms, pagalbos ranką turėtų ištiesti valstybė?
Gelbėti ar negelbėti nuo išaugusių palūkanų? Vyriausybė kol kas tyli, o Seimo nariai jau raitojasi rankoves. Opozicija siūlo paskolų turėtojams vieneriems metams pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. ...
-
Ministerija pritaria idėjai nenaudoti 1 ir 2 centų monetų, bet projektą siūlo tobulinti8
Seimui svarstant Lietuvos banko LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Finansų ministerija tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. ...
-
EBPO: efektyvinant statybas Lietuvoje reikėtų paprastinti leidimų procesus
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, jog norint efektyvinti statybos priežiūros sistemą Lietuvoje reikėtų paprastinti leidimų procesus, dėmesį skirti labiau rizikingiems projektams ir labiau pasikliauti rinka. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 22 proc.
(BNS). Dėl palankių oro sąlygų bei daugiau nei dvigubai padidėjusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 111 eurų u...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį sumažėjo
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį toliau mažėjo. Ji siekė 338,7 euro už toną – 0,7 proc. mažiau nei liepą ir 33,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį. ...
-
LEZ valdytojai nepatenkinti valdžios planais kurti dar dvi zonas
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai planuojant iki 2030 metų įkurti dar dvi naujas laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) tam skiriant apie 30 mln. eurų, kai kurie jau veikiančių LEZ valdytojai teigia, kad pirmiausia reikėtų didinti dabar veikiančių tok...
-
M. Sinkevičius: savivalda aštriai kels klausimą dėl kelių5
Svarstant kitų metų biudžetą vienu iš pagrindinių klausimų, kurį kels savivalda, bus investicijos į kelius, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius. ...
-
Nedaug sulčių spaudyklų dirba visu pajėgumu: ar kainos augo?
Nedaug sulčių spaudyklų šiemet dirba visu pajėgumu – kai kuriuose rajonuose obuolių derlius itin prastas, nes žiedus „apkandžiojo“ pavasario šalnos. Tačiau kai kurios spaudyklos nespėja spausti sulčių. ...