S. Jakeliūnas: Lietuvos bankas ir komerciniai bankai atsakingi dėl krizės

Jei tai būtų Švedija, vargu ar Gitanas Nausėda galėtų siekti šalies vadovo posto, po Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdžio, kuriame į klausimus atsakinėjo ekonomistas Gitanas Nausėda, sakė komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Ekonominės krizės priežastis tiriančios komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas aiškino, kad asmeninės G. Nausėdos atsakomybės prieš dešimtmetį įvykusioje finansų krizėje jis nematąs. Tačiau, akcentavo S. Jakeliūnas, didieji komerciniai bankai yra dėl jos atsakingi.

„SEB banko, kaip ir kitų didžiųjų bankų, atsakomybė buvo tokia, kad jie, realiai ir de facto spausdindami pinigus, sukėlė ekonomikos bumą, nekilnojamojo turto kainas ir darbo užmokesčio kėlimą ypač statybų sektoriuje. To padariniai buvo sparčiai augančios pajamos į biudžetus“, - kalbėjo S. Jakeliūnas. Pasak jo, tiek komerciniai, tiek Lietuvos bankas yra dėl įvykusios krizės atsakingi.

„Mano manymu, komerciniai bankai techniškai yra atsakingi dėl krizės. Lietuvos bankas atsakingas dėl to, kad neprižiūrėjo komercinių bankų, ir atsakingo skolinimosi gairės turėjo būti įvestos ne 2011 metais, bet 2005“, - aiškino jis. Tačiau, kalbėjo politikas, konkrečiai G. Nausėdos atsakomybės jis nematąs.

„Paties Nausėdos atsakomybės mes tiesiogiai, bent jau aš neišgirdau iš tų atsakymų. Galbūt jis galėjo pateikti rekomendacijas vadovams, kad būtų atsakingiau elgiamasi. Kita vertus, jis gerai pasakė, kad, jei ne SEB bankas, tai kiti bankai būtų darę tą patį“, - teigė S. Jakeliūnas. Tačiau politikas pridūrė, kad G. Nausėdos anksčiau užimtas postas nesiderina su jo siekiu tapti šalies vadovu.

„Mano asmenine nuomone, dėl bankų atsakomybės ir nuolatinių sąsajų bankų poveikio ir įtakos krizei jis, nors ir pakankamai atvirai atsakinėjo, bet, jei būtų išrinktas prezidentu, tikėtina, vargu ar būtų nešališkas ir objektyvus, vertindamas bankų veiklą ir Lietuvos banko veiklą. Nes yra dar neišspręstų istorijų ir negautų atsakymų tiek dėl „Snoro“, tiek dėl Ūkio banko. O komercinių stambiųjų bankų įtaka likusiai finansų sistemos daliai dėl blogų paskolų, nemokumo ir kitų procesų yra šito tyrimo ir galbūt būsimų tyrimų objektas. Todėl, mano manymu, Gitanas Nausėda, jeigu tai būtų Švedija, turbūt būtų sunkiai įsivaizduojama, kad jis kandidatuotų į prezidentus“, - apibendrino S. Jakeliūnas.

Prezidento posto siekiantis G. Nausėda trečiadienį liudijo BFK tyrimo komisijoje, atliekančioje prieš dešimtmetį įvykusios finansų krizės priežasčių tyrimą. Tuo metu ir iki paskelbiant, kad dalyvaus 2019 m. vyksiančiuose Prezidento rinkimuose, G. Nausėda ėjo SEB banko prezidento patarėjo pareigas.

Pozicija ne visada sutapo

Šalies vadovo posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda tikina, kad jo užimta pozicija dirbant SEB banke ne visada sutapdavo su oficialia banko laikysena.

Po Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdžio, kuriame aiškintasi prieš dešimtmetį vykusios krizės priežastis, G. Nausėda teigė, kad jo, kaip vyriausiojo ekonomisto, priedermė buvo tarnauti ne tik konkrečiam bankui, bet ir visiems žmonėms.

„2006 ar 2007, 2008 metais tam tikra prasme atsiribojau nuo bankininkystės, kadangi teikiau išvadas arba nuomonę, kuri nebūtinai sutapo su banko pozicija, ir mūsų analitiniuose produktuose - apžvalgose būdavo toks „diskleimeris“, kad analitikų, ekonomistų nuomonė nebūtinai sutampa su oficialia banko pozicija. Turbūt tą sunku suprasti, jeigu yra galvojama, kad ekonomistų darbas komercinėje institucijoje yra pardavinėti produktus. Mes niekada to nesiekėme ir niekada neskatinome žmonių pirkti tuos produktus. Mūsų priedermė buvo sąžiningai tarnauti gerokai plačiau - ne tiktai bankams, bet visai visuomenei, teikiant objektyvias išvadas, ir aš manau, kad man pavyko tai padaryti“, - po BFK posėdžio kalbėjo G. Nausėda. Į prezidento postą nusitaikęs ekonomistas tikino, kad jis galėjo turėti kitokią nuomonę, nei turėjo bankas, kuriame jis dirbo.

„Manau, kad visą šį laiką dirbau sąžiningai, kaip ekonomistas, kuris galėjo turėti kitokią nuomonę negu bankas. Kiek bankas atsižvelgdavo į rekomendacijas, turbūt geriausiai būtų paklausti bankų vadovų“, - aiškino G. Nausėda.

Į klausimą, kaip vertina BFK pirmininko samprotavimą, kad jis, kaip buvęs komercinio banko darbuotojas, Švedijoje tikriausiai net negalėtų pretenduoti į šalies vadovo postą, G. Nausėda atsakė pabrėždamas, kad visuomenėje iki galo nėra suprastas vyriausiojo ekonomisto statusas.

„Žinote, Švedija yra Švedija. Manau, kad ir Švedijoje viskas yra įmanoma, nes turbūt mes nesuprantame ekonomistų statuso. Vyriausieji ekonomistai yra pirmiausia žmonės, kurie atsako už savo įžvalgas, nes tos įžvalgos sklinda labai plačiai, sklinda visos šalies mastu, ir mes matome puikių ekonomistų, kurie turi gerą visuomeninį įvaizdį. Tiktai jie neturi politinių aspiracijų“, - aiškino G. Nausėda.

Bankų priklausomybė

Pasimačius finansų rinkų griūties ženklams, Lietuvoje veikiantys bankai žūtbūt stengėsi tapti mažiau priklausomi nuo to, kas vyko Skandinavijoje ir kokių problemų patyrė pirminiai bankai, tačiau tai pavyko tik iš dalies, sako ekonomistas Gitanas Nausėda.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas klausė ekonomisto, ar prasidėjus destruktyviems procesams finansų ir nekilnojamojo turto rinkose, Lietuvoje veikiančiame Skandinavijos SEB banke buvo žinoma, kad pirminiai bankai yra stipriai priklausomi nuo išorės veiksnių.

„Kai rinkose prasidėjo kreditų atitraukimas, kuris buvo maždaug 15 proc. nuo viso bankų paskolų portfelio, kuris sukėlė statybų sektoriaus griūtį, nekilnojamojo turto kainos krito, kaip išvestiniai procesai. Ar Jums, kaip ekonomistui, buvo žinoma ta priklausomybė pagrindinių bankų nuo išorės finansavimo šaltinių, kad jie skolinosi trumpam, ir skolinosi užsienio valiuta, ir ar tai buvo vertinama, žinoma kaip rizika?“, - klausė komiteto pirmininkas.

G. Nausėda patvirtino, kad tai buvo žinoma, tačiau Lietuvoje veikiantys bankai esą stengėsi mažinti šią priklausomybę.

„Be jokios abejonės, taip, buvo žinoma. Kita vertus, negalima sakyti, kad nebuvo mėginama perskirstyti, finansuoti vidaus rinkoje. Puikiai prisimenate, kad 2009 metais palūkanų normos vietos indėlių rinkoje buvo iškilusios praktiškai iki 20 proc. Tiesa, didelė dalis dirgiklio buvo „Snoro“ bankroto metu, nes „Snoras“ permušinėjo visų pasiūlymus, teikdamas dar didesnes palūkanas, ir tam tikra prasme įžiebė indėlių palūkanų karą.

Bet pats faktas, kad didieji bankai stengėsi neatsilikti šiame procese ir kelti palūkanų normas, reiškia, kad jie žūtbūt stengėsi pritraukti vietos išteklių, kad taptų šiek tiek mažiau priklausomi nuo to, kas vyksta Skandinavijoje ir kokių problemų patiria pagrindiniai bankai.

Iš dalies tai pavyko padaryti, bet suprantama, kad ši priklausomybė laiko prasme labai kinta, ir tuo metu ji buvo labai didelė“, - sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę komiteto nariams į klausimus atsakinėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis parlamentinio tyrimo nariams sakė, kad pagrindinės finansų krizės priežastys buvo išorinės, tačiau padėtį apsunkino ir nepamatuoti valstybės bei jos gyventojų lūkesčiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Ach: "Mūsų priedermė buvo sąžiningai tarnauti gerokai plačiau - ne tiktai bankams, bet visai visuomenei, teikiant objektyvias išvadas, ir aš manau, kad man pavyko tai padaryti“, - po BFK posėdžio kalbėjo G. Nausėda" - ir vėl: "Melagis melavo, per tiltą važiavo..."; - kartą sumelavęs ir paskui nebegali nustoti MELUOT.

tam --ekonomikos NE korifejuj,,, sunkaus gimdymo auka -

tam  --ekonomikos  NE korifejuj,,, sunkaus  gimdymo  auka  - portretas
tau niekas nesako kad SEB bankas spausdino pinigus tuo sukeldamas krize... ar tu aplamai suvoki apie ka kalba eina durniaus smote nelaimingas ....SEB banko bankininke....o atsakingi del labai daug ko--tai pinigu devalvacija , tai lito -sunaikinimas , tai euro pervedimas 1prie 1 tai lietuvos banko sunaikinimas ir peremimas visos lietuvos bankininkystes y svedisku banku rankas,tai skolinimasis is TVF-uz milziniskas palukanas ir t.t ir pan..........

ekonomikos korifėjui Staskai (atseit pirmininkui)

ekonomikos korifėjui Staskai (atseit pirmininkui) portretas
Kaip suptasti tavo pasakymą: „SEB banko, kaip ir kitų didžiųjų bankų, atsakomybė buvo tokia, kad jie, realiai ir de facto spausdindami pinigus, sukėlė ekonomikos bumą..." Gal aš durnas, bet gal galėtum pasakyti, kada ir kur SEB bankas spausdino pinigus?
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių