- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje lapkričio 25 – gruodžio 1 dienomis vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji krito 5 proc. iki 86,3 euro už MWh, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Nepaisant mažėjusios vietinės gamybos, elektros kainos Lietuvoje ir regione šiek tiek krito. Pagrindinės priežastys – sėkmingai baigti branduolinių reaktorių remonto darbai Suomijoje ir po planuotų techininės priežūros darbų įjungta „EstLink 1“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Pasak jos, pigesnės elektros importo srautai į Estiją ir kitas Baltijos šalis iš Suomijos išaugo net 40 proc., tai lėmė mažesnes kainas visame regione.
Anot „Litgrid“, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. iki 259 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies suvartojimo. Per savaitę buvo pagaminta 133 GWh elektros – 34 proc. mažiau (200 GWh).
Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo jėgainės – jų gamyba sumažėjo 39 proc. iki 81 GWh, šiluminių elektrinių – trečdaliu iki 21 GWh, hidroelektrinių – 16 proc. iki 16 GWh. Kitos elektrinės pagamino 16 GWh elektros.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 61 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, šiluminės – 16 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 11 proc.
53 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – 28 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, arba 154 GWh. 70 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. – iš Latvijos, o likę 11 proc. – Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 76 proc. iki 7 GWh. 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 31 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 87 proc. Lenkijos kryptimi ir 20 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumas – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 91 proc. Lietuvos kryptimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VST pradeda saugoti Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centrą
Viešojo saugumo tarnyba (VST) pradeda saugoti „Litgrid“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centrą bei Elektrėnų kompleksą. ...
-
Kalėdų Senelis įtiko ne visiems: atsakė, kaip elgtis su nepatikusiomis dovanomis2
Praūžus šventėms gyventojai skuba grąžinti neįtikusias dovanas. Vartotojų teisių gynėjai sako, kad pirmųjų užklausų sulaukė jau Kūčių vakarą. O štai bankų apklausos rodo, kad kiekvienais metais atsiranda vis daugiau tokių, kur...
-
Degalų pasiutpolkė tęsiasi: kas toliau12
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos degalų kainos, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, sumažėjo – gruodžio 30 d. benzino vidutinė kaina nukrito 15,6 proc., dyzelino – 8,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (L...
-
LEA: gyventojai suskubo – per dieną sulaukta 2250 paraiškų paramai gauti2
Norintys pasikeisti taršius būsto šildymo katilus, Vidurio ir Vakarų Lietuvos rajono gyventojai per pirmąją kvietimo dieną pateikė beveik 2250 paraiškų paramai gauti, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Blaivių švenčių banga: perkamiausios prekės šiemet nustebino
Prekybininkai jau skaičiuoja Naujųjų išvakarių pardavimus. Ištuštėjo ne tik kiaušinių ar majonezo lentynos, pirkėjai glėbiais graibstė nealkoholinį vyną. Jo išpirkta kone dvigubai daugiau nei įprastai. ...
-
„Sodra“ primena: nuo metų pradžios teks mokėti didesnes PSD įmokas12
Padidėjus minimaliajai mėnesinei algai, nuo metų pradžios padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, praneša „Sodra“. ...
-
Brangsta pašto paslaugos: ekspertams kyla klausimų5
Brangsta pašto paslaugos. Siuntos vidutiniškai 90 centų, o atvirlaiškiai – 50 centų. Kelti tarifus Lietuvos paštą verčia didėjančios išlaidos. Laiškininkams kyla atlyginimai, brangiau išlaikyti trans...
-
Rinka, į kurią nukreiptos visų akys: kas bus toliau
Praėjusiais 2024 metais viešumoje ne visuomet teigiamai skambėjęs Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektorius išlaikė augimo tempą bei 2025-aisiais tikisi tolesnio augimo. ...
-
Savickas: buvusios Vyriausybės nutarimas nebus atšaukiamas – plėsime ribojimus logistikai oru2
Praėjusios Vyriausybės nutarimas dėl dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimo bus ne atšaukiamas, bet tikslinamas, siekiant praplėsti ribojimą karui galimas panaudoti prekes transportuoti konkrečiai oru, sako ekon...
-
URM: praėjusios Vyriausybės nutarimas neturėtų būti atšaukiamas3
Ekonomikos ir inovacijų ministrui Lukui Savickui siūlant sušvelninti praėjusios Vyriausybės priimtą draudimą eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis, Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, jog toks ribojimas tur...