- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje lapkričio 25 – gruodžio 1 dienomis vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji krito 5 proc. iki 86,3 euro už MWh, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Nepaisant mažėjusios vietinės gamybos, elektros kainos Lietuvoje ir regione šiek tiek krito. Pagrindinės priežastys – sėkmingai baigti branduolinių reaktorių remonto darbai Suomijoje ir po planuotų techininės priežūros darbų įjungta „EstLink 1“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Pasak jos, pigesnės elektros importo srautai į Estiją ir kitas Baltijos šalis iš Suomijos išaugo net 40 proc., tai lėmė mažesnes kainas visame regione.
Anot „Litgrid“, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. iki 259 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies suvartojimo. Per savaitę buvo pagaminta 133 GWh elektros – 34 proc. mažiau (200 GWh).
Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo jėgainės – jų gamyba sumažėjo 39 proc. iki 81 GWh, šiluminių elektrinių – trečdaliu iki 21 GWh, hidroelektrinių – 16 proc. iki 16 GWh. Kitos elektrinės pagamino 16 GWh elektros.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 61 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, šiluminės – 16 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 11 proc.
53 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – 28 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, arba 154 GWh. 70 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. – iš Latvijos, o likę 11 proc. – Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 76 proc. iki 7 GWh. 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 31 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 87 proc. Lenkijos kryptimi ir 20 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumas – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 91 proc. Lietuvos kryptimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?7
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...
-
E. Sabutis: valstybinių kelių fondas galėtų veikti jau 2026 metais (interviu)4
Kandidatas į susisiekimo ministrus socialdemokratas Eugenijus Sabutis sako, kad valstybiniams keliams finansuoti skirtas fondas galėtų būti įkurtas jau 2026 metais. ...