- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus numatytas investicijas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iš naujo skelbs brangiausio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto – jūrinio kabelio „Harmony Link“ – rangovo konkursą.
Bendras Lietuvos ir Lenkijos operatorių projekto priežiūros komitetas priėmė sprendimą nedidinti „Harmony Link“ jungties biudžeto, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
Pasak bendrovės, konkursui pateiktų pasiūlymų sumos beveik 2,5 karto viršijo visam projektui numatytą biudžetą – 680 mln. eurų. Jei jie būtų priimti, bendra projekto vertė siektų 1,6 mlrd. eurų.
„Pateiktų jūrinės jungties pasiūlymų kainos ir sąlygos viršija skirtas investicijas ir joms nepakaktų suplanuoto finansavimo. Projekto kaštai net ir su Europos Sąjungos parama taptų didesni už jo kuriamas naudas“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Tikėtina, kad dėl to projektas bus įgyvendintas kiek vėliau nei numatyta.
Pasak jo, siekiant kad projektas pabrangtų ne taip smarkiai, bus koreguojamas „Harmony Link“ įgyvendinimo planas.
„Tikėtina, kad dėl to projektas bus įgyvendintas kiek vėliau nei numatyta, tačiau tai nekeičia mūsų planų dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais – esame pasiruošę ją atlikti jau 2024 metais“, – teigė R. Masiulis.
Pernai liepą R. Masiulis sakė, kad kabelis „Harmony Link“ Baltijos jūroje gali būti nutiestas 2027–2028 metais.
„Litgrid“ vadovas teigė, jog siekiant didesnio dalyvių skaičiaus, bus išskaidyti nauji su kabelio statybomis susiję pirkimai, kuriuos planuojama skelbti 2024 metais.
„Energetikos krizė, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir augantis poreikis vystyti žaliąją elektros gamybą skatina šalis visame pasaulyje investuoti į naujas jungtis ir jūrinius vėjo parkus, todėl būtent šiuo metu smarkiai išaugo tokių kabelių paklausa ir projektų įgyvendinimo terminai“, – teigė R. Masiulis.
„Konsultuodamiesi su rinka numatome galimybę pratęsti projekto įgyvendinimo laiką, tokiu būdu pritraukdami įrangos gamintojus ir statybų rangovus, iki šiol neturėjusius galimybės dalyvauti pirkime dėl numatytų terminų ar kitų sąlygų“, – pridūrė „Litgrid“ vadovas.
Jo teigimu, siekiant susitarti dėl papildomo finansavimo projektui šiuo metu kalbamasi su Europos Komisija ir kitomis institucijomis.
BNS žiniomis, tiesti jūrinį kabelį pretendavo dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“.
2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi PSE ir „Litgrid“ pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.
Lenkijoje taip at gali būti skelbiamas naujas konkursas
Kovą Lenkijos žiniasklaida paskelbė apie Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumo PSE skelbtam konkursui pateiktą 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą „Harmony Link“ keitiklių stočių projekte.
Lenkijos portalas „WysokieNapiecie“ tuomet skelbė, jog įmonės „Hitachi Energy Sweden“, „Hitachi Energy Poland“ ir „Budimex“ pasiūlė pastatyti „Harmony Link“ keitiklių stotis Lietuvoje ir Lenkijoje už 878,6 mln. eurų (719,9 mln. eurų – be PVM). Tuo metu tam buvo numatyta skirti tik 368,4 mln. eurų (be PVM – 302 mln. eurų).
Lenkijos portalas tuomet teigė, kad PSE gali nutraukti konkursą ir skelbti naują, o tai lemtų dar vieną projekto vėlavimą mažiausiai keliolika mėnesių. Kita vertus, naujas konkursas suteiktų galimybę vykdyti konkurencingesnę procedūrą, kurioje dalyvautų daugiau nei vienas dalyvis.
„Litgrid“ Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas Mindaugas Ivanavičius tuomet BNS neatmetė galimybės, jog siekiant padidinti konkurenciją ir sumažinti projekto kaštus konkursas galėtų būti skelbiamas iš naujo.
PSE pirmadienį neatsakė į BNS klausimą, ar konkursas bus skelbiamas iš naujo.
Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama.
700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Pastotes iki Baltijos jūros pakrantės sujungs požeminiai 20 kilometrų ilgio kabeliai. Tuo metu jūrinio kabelio ilgis bus 290 kilometrų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Suskaičiavo: pigesnių Velykų Lenkijoje ieškantiems lietuviams teks nusivilti1
Atvykus į Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančius Suvalkus, miestelio turguje girdisi lietuviški balsai. Užsukus į vietinę maisto prekių parduotuvę, balsai dar garsesni. Lietuviai į Lenkiją vis dar traukia įsigyti pigesnių prekių. Patikrinus...
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?11
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu13
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...