„Litgrid“: kritus vėjo elektros gamybai elektra brango 12 proc.

Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

„Nors įprasta, kad vasarą vėjo jėgainės gamina mažiau nei kitais metų laikais, tačiau paskutinę rugpjūčio savaitę vėjo gamyba buvo viena mažiausių šią vasarą (...) – tokiu atveju daugiau elektros gamina šiluminės elektrinės, todėl jos kainos auga“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.

Vėjo jėgainių gamyba per savaitę mažėjo dukart iki 26 GWh.

Anot R. Bikulčiaus, 658 MW galios Estijos–Suomijos jungties „EstLink 2“ remontas turėtų būti užbaigtas anksčiau nei planuota – ji turėtų būti įjungta penktadienį.

„Remonto darbai tęsiasi nuo sausio 26 dienos ir stipriai riboja Baltijos šalių prekybą su Šiaurės šalimis, kuriose pastaruoju metu, palyginti su likusia Europa, elektros kaina yra itin žema“, – teigė R. Bikulčius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. iki 219 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies suvartojimo. Lietuvoje buvo pagaminta 133 GWh – 8 proc. mažiau nei prieš savaitę (145 GWh).

Daugiausiai elektros per savaitę pagamino saulės elektrinės – gamyba augo 16 proc. iki 46 GWh, hidroelektrinių – 18 proc. iki 18 GWh, šiluminių – 27 proc. iki 28 GWh.

Saulės elektrinės generavo 35 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, vėjo – 20 proc., hidroelektrinės – 15 proc., šiluminės – 21 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.

45 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota – 8 proc. mažiau, 144 GWh. 75 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 24 proc. – iš Lenkijos, o 1 proc. – Latvijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 39 proc. iki 36 GWh. 82 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 18 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas praėjusią savaitę siekė 11 proc. Lenkijos kryptimi ir 42 proc. Lietuvos kryptimi, „NordBalt“ – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.