- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ Eltai teigė, kad Latvijos noras ieškoti prekybos elektra kelių su Astravo atomine elektrine (AE) yra politinis, o pati Latvija neimportuos jokios elektros energijos iš Baltarusijos per Lietuvą.
„Latvijos sprendimas yra politinis. Vis dar reikėtų sulaukti Latvijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus AST sprendimų ar veiksmų, kaip jis techniškai ir teisiškai galėtų būti įgyvendinamas. Dabar žinoma tiek, kad ES teisė reikalauja, kad pralaidumų elektros rinkai mechanizmo koordinavimas nėra vienašališkas sprendimas, o tam reikalingas įtakojamų šalių susitarimas“, – Eltai sakė „Litgrid“ Komunikacijos projektų vadovė Gražina Urbonavičė.
Pagal Baltijos šalių reguliatorių patvirtintą pralaidumų elektros rinkai nustatymo metodiką, pradėjus gaminti elektros energiją Astrave, bus nustatytas nulinis pralaidumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos, todėl, anot „Litgrid“, komercinis importas iš Baltarusijos taps neįmanomas ir jokia elektros energija iš Astravo AE nebus prekiaujama Lietuvoje.
„Lietuvai nustačius nulinį pralaidumą su šalimis, kuriose veikia nesaugios AE, tokios galimybės nei rinkos dalyviams, nei „NordPool“ biržai nebus, ir prekyba importuojama elektros energija iš Astravo AE nevyks, todėl Latvija neimportuos elektros energijos iš Astravo AE per Lietuvą“, – Eltai teigė G. Urbonvavičė.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Eltai sakė, kad, nepriklausomai nuo to, kokie bus Estijos ir Latvijos sprendimai, prekyba elektra su trečiosiomis šalimis nevyks tokiomis sąlygomis kaip vyksta iki šiol.
„Lietuvos įstatymo (neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. – ELTA) buvimas yra didelis galvos skausmas tiek Baltarusijai, tiek Rusijai. Kad ir kokie būtų tolesni Latvijos ar Estijos sprendimai, natūralu, kad prekyba su trečiosiomis šalimis nevyks tokiomis sąlygomis kaip vyksta iki šiol. Ji bus apmokestinta, bus ieškoma variantų su Europos Komisija, ES institucijomis, kaip užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas“, – Eltai teigė Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.
Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir EK, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...