- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2002 metais saulės ir vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino rekordiškai daug elektros – ji sudarė 60 proc. visos šalies gamybos. Pirmą kartą jos dalis buvo didesnė nei pusė visos šalyje pagamintos elektros.
Užpernai tokiose elektrinėse buvo pagaminta 48 proc. visos elektros, pranešė „Litgrid“. Tačiau elektros suvartojimas šalyje per metus sumažėjo 5,4 procento.
Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, 2022 metais itin sparčiai augo elektros gamyba saulės parkuose, tuo metu dujinių šilumos elektrinių gamyba smuko daugiau nei trečdaliu
„Tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba vėjo elektrinėse išaugo 11,6 proc., o saulės elektrinėse – net 74 proc. Pastarąjį pokytį lėmė spartus naujų gaminančių vartotojų prisijungimas. Tuo pačiu dujomis varomų šiluminių elektrinių gamyba susitraukė daugiau nei trečdaliu“, – pranešime sakė D. Matelionis.
Pernai vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje padarė stiprų poveikį energetinių išteklių rinkai.
Saulės elektrinėse per metus pagaminta 0,273 teravatvalandės (TWh), vėjo – 1,513 TWh, šiluminėse – 1,161 TWh elektros, hidroelektrinėse – 20,4 proc. daugiau iki 0,457 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pernai pagaminta iš viso 2,545 TWh, o iš visų šaltinių – 4,250 TWh elektros – 9,4 proc. mažiau nei 2021 metais.
Tuo metu pernai šalyje suvartota 11,192 TWh elektros – 5,4 proc. mažiau nei užpernai.
„Pernai vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje padarė stiprų poveikį energetinių išteklių rinkai. Dėl pabrangusių dujų kilo ir elektros energijos kainos, elektros vartotojai pradėjo taupyti. Metiniai duomenys rodo, kad verslas elektros energiją taupė labiau nei gyventojai. Ypač išsiskyrė pramonės ir žemės ūkio sektoriai“, – sakė D. Matelionis.
Pramonėje elektros vartojimas sumažėjo 10,7 proc. iki 3,999 TWh, žemės ūkyje – 9 proc. iki 0,248 TWh, transporte – 5,3 proc. iki 0,096 TWh. Gyventojai elektros sunaudojo 3,5 proc. mažiau – 3,289 TWh.
„Metiniai pokyčiai rodo, kad verslas, dažnai už elektros energiją mokantis pagal kintamą biržos kainą, greičiau prisitaikė prie pasikeitusių rinkos sąlygų ir įgyvendino elektros energijos taupymo planus. Metų pabaigoje daugiau energijos pradėjo taupyti ir gyventojai“, – sako D. Matelionis.
Pernai į Lietuvą importuota 11,219 TWh elektros – 5,3 proc. mažiau nei 2021 metais, eksportuota – 2,652 TWh, arba 7,7 proc. mažiau. Importas iš Švedijos augo 35,1 proc. (5,029 TWh), iš Lenkijos – 28,6 proc. (1,104 TWh), taip pakeisdamas nutrauktą elektros importą iš Rusijos.
Didžiausia elektros eksporto rinka buvo Lenkija – 1,893 TWh – 2,5 proc. daugiau nei 2021 metais. o labiausiai augo eksportas į Latviją – 26,4 proc. iki 0,1 TWh.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...