- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ praneša, kad praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje sumažėjo 8 proc. Lietuvoje elektros kainų mažėjimui didžiausią įtaką darė padidėjęs importo srautas iš Švedijos ir 76 proc. išaugusi vėjo elektrinių gamyba.
Gegužės 3 – 9 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 8 proc., iki 53,2 euro už megavatvalandę (MWh).
„Praėjusią savaitę pasibaigus planiniam Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontui ir pakilus vėjo generacijai, stebėjome, kaip trečdaliu išaugęs importo srautas iš Skandinavijos lėmė kainų mažėjimą visame Baltijos regione. Nemažą įtaką kritimui darė ir Lietuvoje stipriai išaugusi vėjo generacija, kuri padengė beveik pusę visos šalies elektros energijos poreikio. (...) Sumažėjusį eksporto srautą iš Lietuvos į Lenkiją lėmė praėjusios savaitės pradžioje pradėti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ priežiūros darbai, kurie tęsis iki gegužės pabaigos“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo iki 228 gigavatvalandžių (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 4 proc., o vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 84 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 23 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 44 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 8 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 4 proc., gamyba vėjo jėgainėse didėjo 76 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 49 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 3 proc.
Pagal importo–eksporto santykį, 66 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 7 proc. 10 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 39 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija elektros energijos importuota nebuvo.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 81 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 0 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją – 1 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 99 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 0 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 14 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 56 proc., o Švedijos kryptimi – 5 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...