- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 12 proc. iki 182 eurų už megavatvalandę (MWh).
Lapkričio 7–13 dienomis vidutinė kaina Latvijoje siekė 179 eurus, Estijoje – 148 eurus, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę remontuojant Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“ buvo galima tikėtis didelio kainų augimo, tačiau Baltijos šalyse, Vokietijoje ir Suomijoje išaugus vėjo elektrinių gamybai jo buvo išvengta.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje vėjo jėgainės pagamino net dvigubai daugiau elektros energijos nei savaitę prieš tai, o jų gamyba sumažėjo tik sekmadienį, kai elektros vartojimas ir kainos paprastai būna žemiausios per savaitę“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Dėl techninės priežiūros darbų „NordBalt“ neveikė nuo praėjusio pirmadienio ryto iki sekmadienio vakaro, o visą pirmadienį iš Švedijos į Lietuvą importuojama maksimalia 700 megavatų (MW) apimtimi.
Pasak L. Varanavičiaus, nors dėl sezoniškumo elektros vartojimas auga, tačiau išlieka apie 10 proc. mažesnis nei tuo pačiu metu prieš metus. Teigiama, kad pagrindinės to priežastys – taupymas ir šiltesni nei įprasta orai.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 9 proc. iki 218 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 37 proc. suvartojimo.
Iš viso šalyje pagaminta 80 GWh elektros – 54 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę: vėjo elektrinių gamyba augo nuo 20 iki 41 GWh, šiluminių elektrinių – nuo 17 iki 21 GWh, hidroelektrinių – nuo 11 iki 17 GWh.
Šiluminės elektrinės pagamino 26 proc., vėjo jėgainės – 51 proc., hidroelektrinės – 21 proc., saulės elektrinės – 1 proc., o kitos elektrinės – 2 proc. visos šalies gamybos.
64 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Per savaitę bendras importas mažėjo 14 proc. iki 153 GWh: 5 proc. elektros pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“, 65 proc. – per sieną su Latvija, o 29 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 15 proc. iki 8 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 71 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 29 proc. eksportuoti į Latviją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą1
Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. ...
-
Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ verslo Latvijoje ir Estijoje1
Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuot...
-
G. Skaistė: investicijos į žaliuosius projektus per dvejus metus padvigubės1
2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos4
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.&nbs...
-
G. Nausėda apie Kėdainių tilto griūtį: įvertino būklę patenkinamai, bet tiltas manė kitaip68
Kėdainiuose antradienio rytą įvykusi tilto griūtis parodė, jog kelių ir tiltų priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
M. Skuodis po incidento Kėdainiuose: tiltams tvarkyti skiriamas prioritetas6
Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susisiekimo ministras Marius Skuodis tikisi greitų atsakymų dėl nelaimės priežasčių ir pabrėžia, kad tiltams tvarkyti skiriamas prioritetinis finansavimas. ...
-
Eksportas 2022-aisiais augo 27,5 proc., importas – 38 proc.1
Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. ...
-
N. Mačiulis: neigiamą poveikį ekonomikai jausime visus metus1
Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra laba...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,2 proc., ketvirtąjį kevirtį smuko 0,4 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procen...
-
D. Kreivys: Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą17
Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...