- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Lietuvos rinkoje augo 36 proc. ir siekė 53,7 už megavatvalandę (MWh) ir buvo aukštesnė nei bet kurią savaitę pernai, praneša elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.
Tokia pati vidutinė savaitės kaina buvo ir Švedijos pietinėje dalyje. Latvijoje ir Estijoje kainos augo 35 proc. ir siekė 53,5 euro už MWh.
„Pasibaigus šventiniam laikotarpiui praėjusi savaitė pagaliau turėjo visas penkias darbo dienas, tai atsiliepė ir suvartojimui, kuris Lietuvoje išaugo, lyginant su praėjusia savaite, net 7 proc. Prie išaugusio suvartojimo prisidėjo ne tik grįžimas į darbus, bet ir mažėjanti temperatūra. Šaltis ypač sukaustė Vakarų ir Šiaurės Europą, o Ispanijoje pirmą kartą per 30 metų net iškrito sniegas.
Visa tai atsiliepė elektros sektoriui padidėjusia paklausa, ypatingai tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Skandinavijos šalys, kur gausu vartotojų, šildymui naudojančių elektros energiją. Nepaisant didelio vartojimo, praėjusią savaitė vėjo elektrinės gamino ženkliai mažiau: Lietuvoje vėjo gamyba mažėjo beveik perpus, panaši situacija buvo ir visame Baltijos jūros regione bei bendrai Europoje. Visų šių aplinkybių rezultatas – kainos Europoje pasiekė praėjusių dviejų metų aukštumas“, – komentuoja „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 proc. ir siekė 246 gigavatvalandes (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje augo 3 proc., o vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 79 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 35 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 20 proc., hidroelektrinės – 24 proc., kitos elektrinės – 22 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę augo 12 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 44 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtis augo 80 proc., kitų elektrinių gamyba išliko stabili.
Pagal importo / eksporto santykį, 69 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 11 proc.. 25 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 17 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 57 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 1 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 39 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 68 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 32 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 25 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 8 proc., o Švedijos kryptimi – 32 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...