- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Balandžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų gegužės – ji siekė 67 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 24 proc. mažesnė nei kovą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų mažėjimą lėmė mažesnis elektros vartojimas, dėl pavasarinių potvynių išaugusi Latvijos hidroelektrinių gamyba ir vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės.
„Baltijos regione kainoms didelę įtaką turėjo pavasariniai potvyniai, dėl kurių hidroelektrinės pagamino didelius kiekius pigios energijos. Galingas hidroelektrines turinti Latvija per mėnesį pagamino net 900 gigavatvalandžių, nors patys latviai suvartojo tik apie 500 gigavatvalandžių. Dėl to nenuostabu, kad didžioji dalis importo į Lietuvą atkeliavo iš Latvijos. Kainoms taip pat reikšmingą įtaką turėjo vėjo ir saulės elektrinės“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Kitose Baltijos šalyse elektros kaina balandį mažėjo panašiu tempu kaip ir Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje ji siekė 66 eurus. Elektros kainos mažėjo ir Švedijoje bei Suomijoje, kur jos siekė 60–65 eurus. Tuo metu Vakarų Europoje reikšmingų kainų pokyčių nebuvo: Vokietijoje balandį elektros kaina siekė 101 eurą, Prancūzijoje – 106 eurus, Lenkijoje – 122 eurus už MWh
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 903 GWh – 7 proc. mažiau nei kovą, kai suvartojimas buvo 966 GWh. Palyginti su 2022 metų balandžiu vartojimas mažėjo 12 proc.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje mažėjo 16 proc., o vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per kovo mėnesį buvo pagaminta apie 320 GWh elektros.
Vėjo elektrinių gamyba balandį, palyginti su kovu, sumažėjo 32 proc. iki 166 GWh, tuo metu saulės jėgainių augo 50 proc. iki 51 GWh. Šiluminių ir kitų elektrinių suminė gamyba išliko panaši ir siekė 100 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba balandį sudarė 42 proc. visos vietos gamybos, saulės elektrinių – 13 proc., šiluminių ir kitų elektrinių – apie 25 proc.
Bendras importo srautas sudarė 64 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 805 GWh, – 3 proc. mažiau nei kovą. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 34 proc., iš Latvijos – 65 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota apie 1 proc. Eksportas balandį augo 17 proc. iki 233 GWh.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...