„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę išaugo 82 proc.

Rugpjūčio 14–20 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 26 proc. ir siekė 79 eurus.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičiaus, penktadienį ryte sustojus 890 megavatų (MW) galios „Olkiluoto-2“ branduoliniam reaktoriui Suomijoje, pigų elektros importo srautą iš Skandinavijos keitė brangesnė elektra iš centrinės Europos.

Be to, dėl generacijos trūkumo regione, savaitgalį Lietuvoje elektros gamybą užtikrino Elektrėnų kompleksas

„Praėjusią savaitę beveik pusiau sumažėjusią vėjo jėgainių generaciją pakeitė kiti šaltiniai. Trūkumą iš dalies padengė vietinės saulės elektrinės ir apie 50 procentų gamybą padidinusios šiluminės elektrinės. Taip pat augo tranzitiniai srautai iš Lenkijos į Latviją. Įdomu, kad didžiausi srautai iš Lenkijos per Lietuvą tekėjo savaitės pabaigoje“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Praėjusią savaitę beveik pusiau sumažėjusią vėjo jėgainių generaciją pakeitė kiti šaltiniai. Trūkumą iš dalies padengė vietinės saulės elektrinės ir apie 50 procentų gamybą padidinusios šiluminės elektrinės.

 

Jo teigimu, penktadienį taip pat atsijungė 274 MW galios „Auvere“ elektrinė Estijoje.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko panašus kaip ir ankstesnę ir siekė 210 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 44 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 93 GWh elektros – 2 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje mažėjo 45 proc. iki 17 GWh, tuo metu saulės elektrinių augo 12 proc. iki 30 GWh, šiluminių elektrinių – 50 proc. iki 29 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 18 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 32 proc., šiluminės elektrinės – 31 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.

57 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas augo 4 proc. iki 167 GWh. 69 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. iš Lenkijos, o likę 5 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 51 proc. iki 43 GWh. 76 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta Latviją, o likę 24 proc. į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.