„Norime ir ketiname dalyvauti Ukrainos atstatyme. Nemanau, kad turėtume blaškytis visoje šalyje, reikėtų pasirašyti konkrečius susitarimus dėl konkrečių miestų ar kvartalų atstatymo, valstybinių susitarimų pagrindu“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Anot jo, būtina ne tik statybininkų iniciatyva, bet ir Lietuvos institucijų parama statybos eksportui, tam tikros draudimo ir finansavimo garantijos.
„Manau, kad reikėtų formalizuoti Lietuvos paramos aspektus, įsteigti nuolatinį koordinavimo centrą prie Aplinkos ministerijos, tai būtų oficiali Lietuvos Vyriausybės pozicija, kuri galbūt išsirutuliotų į atskirą programą. Per daug klausimų, kurių tik privatus sektorius ar tik atašė neišspręstų, reikia spręsti valstybiniu lygiu“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sutinka, kad valstybės pagalba Ukrainą padėti atstatyti norinčiam verslui būtina, tačiau šiuo metu ją vertinti anksti, nes pirmiausiai reikia sulaukti aiškių finansinių mechanizmų.
„Pirmiausiai reikia aiškintis, pas ką bus pinigai ir kaip atstatymas bus finansuojamas, ar tai bus Pasaulio bankas, ar Tarptautinis valiutos fondas, ar Europos Komisija. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija turėtų turėti savo žmones prie šių fondų formavimo, daryti įdirbį norint žinoti, kaip ateis pinigai ir kokiomis sąlygomis Ukraina galės jais pasinaudoti. Būtina, kad jau dabar mūsų finansininkai ir aiškintųsi, kaip, kur ir kokia apimtimi Lietuva gali turėti turi didžiausią potencialą“, – sakė S. Gentvilas.
Norime ir ketiname dalyvauti Ukrainos atstatyme.
Statybininkų bendruomenės atstovas sako, kad sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymas kelia ir daugiau klausimų dėl teisinio reguliavimo, standartų skirtumų, neaiškumų dėl viešųjų pirkimų procedūrų viešiesiems projektams – mokykloms ar ligoninėms.
Itin svarbus – atsiskaitymo ir skaidrumo klausimas
„Statybininkų bendruomenė savo finansais ir resursais nerizikuos, jeigu matys, kad procesai ten neskaidrūs. Lietuvos įmonių finansinės galimybės ir taip ribotos, susiduriama su iššūkiais, bijoma, kad Lietuvoje nepradėtų strigti atsiskaitymai, tai apribotų galimybes projektų užsienyje dalyvavime. Kilimo laikotarpis baigėsi, visi žiūri, kaip išgyventi“, – sakė D. Gedvilas.
Anot jo, asociacija nuolat bendrauja su Ukrainos statybos federacija, pramonininkais ir jau yra gavę kvietimų investuoti karo niokojamoje šalyje ir vystyti nekilnojamojo turto projektus. D. Gedvilo teigimu, ukrainiečiai lietuviams siūlo imtis atstatymo darbų, pavyzdžiui, Borodiankoje bei Odesoje.
„Kiekvieną savaitę kas nors kreipiasi iš Ukrainos. Kalbant apie konkrečias vietas tai galėtų būti, pavyzdžiui, šalia Kyjivo esanti Borodianka, galima kalbėtis su miesto vadovais, vyriausiuoju architektu, o kalbas paversti sutartimis vyriausybiniu lygiu. Sulaukėme ir kvietimų iš Odesos. Kainos ir greičio kriterijai jiems yra svarbiausi, bet mūsų garantijos ir finansiniai ištekliai riboti, bet draudimo kompanijos nesiima teikti garantijų vykstant į karo zoną“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjos iš Aplinkos ir infrastruktūros grupės Agnės Jakstienės teigimu, į prezidento pasiūlymą dalyvauti atstatant Ukrainą atsiliepė daug bendrovių. Prezidentūra laikosi nuomonės, jog Lietuvos pagalba turėtų būti teikiama ir koordinuojama bendrai.
„Klausimas yra labai platus, reikalingas bendras valstybinių institucijų ir privataus sektoriaus darbas, būtina jį koordinuoti“, – komiteto posėdyje sakė A. Jakstienė.
Statybininkų atstovas komitete taip pat pabrėžė, kad Lietuvos bendrovės turi panašaus darbo patirties, nes dalyvavo atstatant žemės drebėjimo sugriautas gyvenvietes, pavyzdžiui, Spitako miestą Armėnijoje, tačiau joms trūksta metodologijos vertinti statiniams, kurie pažeisti sprogimų.
Pasak D. Gedvilo, Lietuvos verslas dėl darbo užmokesčio skirtumo nesirengia konkuruoti su vietine darbo jėga Ukrainoje. Taip pat daug klausimų kelia statybinių medžiagos trūkumas, nes Ukrainoje šio karo metu daug jų gamyklų sugriauta.
