- Valdas Pryšmantas, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos statybų verslas gali padėti atstatyti karo suniokotą Ukrainą, tačiau reikalinga valstybės parama ir garantijos, sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovas. Aplinkos ministras sutinka, kad valstybės pagalba verslui būtina, tačiau ją vertinti dar anksti – pirmiausia reikia sulaukti aiškių finansinių mechanizmų.
„Norime ir ketiname dalyvauti Ukrainos atstatyme. Nemanau, kad turėtume blaškytis visoje šalyje, reikėtų pasirašyti konkrečius susitarimus dėl konkrečių miestų ar kvartalų atstatymo, valstybinių susitarimų pagrindu“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Anot jo, būtina ne tik statybininkų iniciatyva, bet ir Lietuvos institucijų parama statybos eksportui, tam tikros draudimo ir finansavimo garantijos.
„Manau, kad reikėtų formalizuoti Lietuvos paramos aspektus, įsteigti nuolatinį koordinavimo centrą prie Aplinkos ministerijos, tai būtų oficiali Lietuvos Vyriausybės pozicija, kuri galbūt išsirutuliotų į atskirą programą. Per daug klausimų, kurių tik privatus sektorius ar tik atašė neišspręstų, reikia spręsti valstybiniu lygiu“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sutinka, kad valstybės pagalba Ukrainą padėti atstatyti norinčiam verslui būtina, tačiau šiuo metu ją vertinti anksti, nes pirmiausiai reikia sulaukti aiškių finansinių mechanizmų.
„Pirmiausiai reikia aiškintis, pas ką bus pinigai ir kaip atstatymas bus finansuojamas, ar tai bus Pasaulio bankas, ar Tarptautinis valiutos fondas, ar Europos Komisija. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija turėtų turėti savo žmones prie šių fondų formavimo, daryti įdirbį norint žinoti, kaip ateis pinigai ir kokiomis sąlygomis Ukraina galės jais pasinaudoti. Būtina, kad jau dabar mūsų finansininkai ir aiškintųsi, kaip, kur ir kokia apimtimi Lietuva gali turėti turi didžiausią potencialą“, – sakė S. Gentvilas.
Norime ir ketiname dalyvauti Ukrainos atstatyme.
Statybininkų bendruomenės atstovas sako, kad sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymas kelia ir daugiau klausimų dėl teisinio reguliavimo, standartų skirtumų, neaiškumų dėl viešųjų pirkimų procedūrų viešiesiems projektams – mokykloms ar ligoninėms.
Itin svarbus – atsiskaitymo ir skaidrumo klausimas
„Statybininkų bendruomenė savo finansais ir resursais nerizikuos, jeigu matys, kad procesai ten neskaidrūs. Lietuvos įmonių finansinės galimybės ir taip ribotos, susiduriama su iššūkiais, bijoma, kad Lietuvoje nepradėtų strigti atsiskaitymai, tai apribotų galimybes projektų užsienyje dalyvavime. Kilimo laikotarpis baigėsi, visi žiūri, kaip išgyventi“, – sakė D. Gedvilas.
Anot jo, asociacija nuolat bendrauja su Ukrainos statybos federacija, pramonininkais ir jau yra gavę kvietimų investuoti karo niokojamoje šalyje ir vystyti nekilnojamojo turto projektus. D. Gedvilo teigimu, ukrainiečiai lietuviams siūlo imtis atstatymo darbų, pavyzdžiui, Borodiankoje bei Odesoje.
„Kiekvieną savaitę kas nors kreipiasi iš Ukrainos. Kalbant apie konkrečias vietas tai galėtų būti, pavyzdžiui, šalia Kyjivo esanti Borodianka, galima kalbėtis su miesto vadovais, vyriausiuoju architektu, o kalbas paversti sutartimis vyriausybiniu lygiu. Sulaukėme ir kvietimų iš Odesos. Kainos ir greičio kriterijai jiems yra svarbiausi, bet mūsų garantijos ir finansiniai ištekliai riboti, bet draudimo kompanijos nesiima teikti garantijų vykstant į karo zoną“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjos iš Aplinkos ir infrastruktūros grupės Agnės Jakstienės teigimu, į prezidento pasiūlymą dalyvauti atstatant Ukrainą atsiliepė daug bendrovių. Prezidentūra laikosi nuomonės, jog Lietuvos pagalba turėtų būti teikiama ir koordinuojama bendrai.
„Klausimas yra labai platus, reikalingas bendras valstybinių institucijų ir privataus sektoriaus darbas, būtina jį koordinuoti“, – komiteto posėdyje sakė A. Jakstienė.
Statybininkų atstovas komitete taip pat pabrėžė, kad Lietuvos bendrovės turi panašaus darbo patirties, nes dalyvavo atstatant žemės drebėjimo sugriautas gyvenvietes, pavyzdžiui, Spitako miestą Armėnijoje, tačiau joms trūksta metodologijos vertinti statiniams, kurie pažeisti sprogimų.
Pasak D. Gedvilo, Lietuvos verslas dėl darbo užmokesčio skirtumo nesirengia konkuruoti su vietine darbo jėga Ukrainoje. Taip pat daug klausimų kelia statybinių medžiagos trūkumas, nes Ukrainoje šio karo metu daug jų gamyklų sugriauta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs patvirtinti valstybės ir pramonės bendradarbiavimo gynyboje sąlygas
Seimas po svarstymo pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų. ...
-
Seimas linkęs šalies kurortuose ir didmiesčiuose uždrausti deginti anglį bei durpes3
Seimas linkęs nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes tik keturiuose šalies kurortuose bei šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų. Tuo metu miesteliuose ir ka...
-
Seimas linkęs pripažinti elektros tinklų Panevėžys–Darbėnai sujungimą svarbiu projektu1
Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažinti elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą. ...
-
G. Nausėdai raginant keisti pavadinimą, Taivaniečių atstovybė siūlo „žvelgti į priekį“3
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, pastaroji ragina Lietuvą tarpusavio santykiuose „žvelgti į priekį“. ...
-
Seimas nepritarė siūlymui dėl krovininio transporto kelių rinkliavos mokesčio
Seimas nepritarė siūlymui krovininėms transporto priemonėms taikyti palankesnę kelių rinkliavos mokesčio skaičiavimo tvarką. ...
-
„Litgrid“: augant saulės elektrinių gamybai, elektra Lietuvoje balandį pigo 12 proc.1
Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operat...
-
Itin maža elektros kaina visuomeninio tiekimo vartotojams: ar tikrai viskas – ne dėl rinkimų?
Visuomeninio tiekimo elektros vartotojams kitą pusmetį elektra bus pigesnė. Nepriklausomi elektros tiekėjai tokių mažų kainų pasiūlyti negali ir kaltina Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) pataikavimu valdžiai prieš šių ...
-
Pramoninių teritorijų plėtrai – 13,4 mln. eurų finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija antradienį pranešė skirianti 13,4 mln. eurų finansavimą savivaldybėms vystyti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), pramonės parkus ir kitas pramonines teritorijas. ...
-
I. Vėgėlei skriejo aštrios konkurentų replikos: priminė šeimos verslą ir sankcijas12
Žurnalistinis tyrimas apie kandidato į šalies vadovus Igno Vėgėlės šeimos verslą bei galimas apeinamas Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas toliau kelia aistras prezidentinių debatų metu. Kalbant apie valstybėms agresorėms pritaik...
-
A. Armonaitė su JAV pareigūnu aptars šalių ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su JAV Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoju Jose W. Fernandezu (Chose V. Fernandesu) aptars galimybes stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą, antradienį prane&s...