Lietuvos ūkininkai Briuselyje reikalauja lygių teisių

Briuselyje susirinkus valstybių vadovams tartis dėl naujojo ES biudžeto artimiausiems septyneriems metams, Lietuvos ūkininkai siekia būti išgirsti ir reikalauja vienodų sąlygų dirbti ir sąžiningai konkuruoti, mat iki šiol mūsų šalies žemdirbiams buvo mokamos kone perpus mažesnės išmokos nei ES šalių senbuvių ūkininkams.

Skirtingos sąlygos

Vakar Briuselyje po Europos Parlamento langais susirinko beveik 200 Lietuvos ūkininkų. Žemdirbių delegacijos iš Latvijos ir Estijos taip pat rinkosi į protestus. Protestuojantys ūkininkai  siekia, kad į Baltijos šalių žemdirbius būtų atkreiptas dėmesys ir priimti politiniai sprendimai, leidžiantys visiems Europos ūkininkams mokėti vienodas išmokas.

"Vieningoje Europoje ūkininkams turi būti vienodos tiesioginės išmokos. Pažadai, kuriais maitinami Baltijos šalių ūkininkai, mums jau įgriso, nes Vadovų Taryboje buvo prižadėta, kad 2010 m. bus pasiekta 164 eurų išmoka, bet tai buvo pamiršta. Be to, dabartinis "Žaliasis paketas" nukreiptas į žemės ūkio žlugdymą, o ne į klimato kaitos sprendimą. Toks planas netenkina Lietuvos žmonių, paruoštas visiškai ne ta kryptimi", – kalbėjo Seimo narys, ūkininkas Kazys Starkevičius.

"Jau devintus metus Lietuvos ūkininkai čia važiuoja. Primename Europos vadovams, Parlamentui dėl įvykusios istorinės neteisybės. Kai mes stojome į ES, buvo paskaičiuotas produktyvumas ne tuo laiku, kai mes daug auginome, o kai visi iš kolūkių perėjome į savo ūkius. Mūsų pagrindinis tikslas pasakyti, kad tai turi būti ištaisyta. Po truputį mus pradeda išgirsti, sąlygos mūsų ūkininkams gerėja, bet jos dar toli gražu ne tokios kaip kitų ES narių. Jei gauna daugiau, jaučiame diskriminaciją. Lietuvos ūkininkai gauna apie 60 proc. to, ką gauna kitos šalys, nors pagaminimo išlaidos net didesnės nei Europos vidurkis, todėl smulkiesiems ūkininkams labai sunku išgyventi. Labai svarbu, kad galėtume lietuviams tiekti šviežią maistą ant stalo ir neatsitiktų taip, kad reikėtų viską vežtis iš kitų šalių", – problemas vardijo ūkininkų protesto koordinatorius Mindaugas Maciulevičius.

Vieningoje Europoje ūkininkams turi būti vienodos tiesioginės išmokos.

Jis pridūrė, kad Lietuvos ūkininkai nereikalauja kažko daugiau, nei priklausytų. Protestu siekiama teisingumo ir kad mūsų šalies žemdirbiai galėtų lygiavertiškai konkuruoti. Pasak jo, iki šiol Lietuvos ūkininkai gavo mažesnes išmokas, nes nebuvo tinkamo politinio sprendimo, todėl dabar yra puiki galimybė tą neteisybę ištaisyti. "Jei būtų priimta tvarka, garantuojanti vienodas išmokas, Lietuvos ūkininkai nesijaustų kaip antrarūšiai žmonės", – pastebėjo M.Maciulevičius.

"Išmokos turėtų būti suvienodintos, nes dirbame net sunkesnėmis sąlygomis. Beveik 40 proc. Lietuvos žemių yra nederlingos. Išmoka neatspindi net vienos tonos pardavimo kainos. Turėtų būti vienoda konkurencija. Dabar jaučiamės nevertinami, o ūkininkas tampa kaip koks keiksmažodis, o ne žmogus", – savo poziciją išsakė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė.

"Seniau buvo argumentas, esą pas mus pigiau pagaminti, bet šiandien jis nėra teisingas. Atėjo toks metas, kai reikia ištesėti pažadus, duotus prieš ne vienus metus. Dabar grūdų augintojai susiduria su teisės aktais, kurie yra nelogiškai surašyti ir tiesiog trukdo dirbti", – antrino Lietuvos grūdų asociacijos atstovas Martynas Puidokas.

Valdžios dėmesys

Europos šalių vadovų susitikime dalyvauja ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis skyrė ūkininkams dėmesio ir išklausė jų problemas. Ūkininkai tikisi, kad pokalbis leis pralaužti ledus ir pagaliau mūsų šalies žemdirbiai galės dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip dirba kitų ES šalių ūkininkai.

 

 

"Labai nustebino Prezidentas, kad tiek laiko mums skyrė, išklausė mūsų pageidavimus, baimes ir visus klausimus, dėl ko mes čia susirinkome. Aptarėme tiesioginių išmokų, klimato kaitos klausimus, taip pat tai, koks yra bendras požiūris į žemės ūkį", – susitikus su šalies vadovu "Kauno dienai" kalbėjo vienas ūkininkų protesto Briuselyje organizatorių Dainius Kižauskas.

"Prezidentui įteikėme sulčių su Vadovų Tarybos ženkliuku. Tai mažiausiai kelioms paroms suteiks energijos, tad tikimės, kad tai padės derantis dėl mūsų teisių", – sakė M.Maciulevičius.

Briuselyje protestuojantys ūkininkai dar trečiadienį buvo susitikę su Lietuvos europarlamentarais. Žemdirbiai viliasi, kad po pokalbio su Andriumi Kubiliumi bus lengviau prieiti prie Liaudies partijos, kuri Europos Parlamente turi nemažai narių ir jų balsas yra tikrai svarus. Susitikime dalyvavo ir Rasa Juknevičienė.

Kadangi proteste dalyvauja ir kitų Baltijos šalių ūkininkai, palaikymą išreiškė Estijos premjeras. Kalbinti protestuojantys ūkininkai tikėjosi, kad pro šalį pravažiuojantys kitų ES valstybių vadovai taip pat atkreips į juos dėmesį ir bus lengviau pasiekti savo tikslus.

Kitų šalių palaikymas

Į protestą Briuselyje Lietuvos ūkininkai atsivežė trispalvių, įvairių plakatų, o sunkiąją techniką išrikiavo Belgijos ūkininkai. Lietuvos protestuotojai tikino, kad jaučiamas stiprus kitų šalių žemdirbių palaikymas. Jie taip pat laikosi pozicijos, kad Lietuva neturėtų būti išskirta iš ES konteksto ir jai turi būti mokamos vienodos išmokos.

"Sakomos kalbos ant specialios scenos, kuri yra traktoriaus priekaboje. Esame pačiame centre, už mūsų – Pergalės arka. Nuotaika gera, nes mus palaiko ir kitų ES šalių ūkininkai. Kalbėjo Belgijos, Austrijos, Nyderlandų ūkininkai – jie supranta, kad vieningoje Europoje turi būti vienoda tvarka", – sakė K.Starkevičius.

"Manome, kad tokia akcija yra geriausias būdas atkreipti dėmesį. Dažnai girdime, kad kitų šalių ūkininkai nesutiks, kad jiems mažėtų išmoka vien dėl to, kad mes gautume daugiau, bet tokia pozicija klaidinga, nes mes turime įvairių šalių palaikymą. Jie mums protestui davė savo techniką, kartu lipo ant scenos pasisakyti, tad jokio susipriešinimo nėra, nes visi turime bendrą tikslą", – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkas Ignas Hofmanas.

"Šimtą, šimtą, šimtą!"

Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už 1 ha, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos (EK) siūlymus, 2027 m. lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Demonstrantus aplankiusį Prezidentą G.Nausėdą ūkininkai ragino reikalauti spartesnio išmokų vienodinimo. "Mūsų reikalavimas, kad suvienodintų mums išmokas", – į Prezidentą kreipėsi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų rajono ūkininkas Jonas Vilionis.

"Tas pasiūlymas, kuris šiuo metu yra pateiktas – 78 proc. iki 2027 m., jūsų netenkina?" – perklausė G.Nausėda. Išgirdusi klausimą, minia pradėjo skanduoti: "Šimtą, šimtą, šimtą!"

G.Nausėda ūkininkams sakė, kad tikėtis visiško suvienodinimo artimiausiu metu nerealu, bet žadėjo viršūnių susitikime priminti dar 2013 m. duotą pažadą, kad 2021 m. išmokos pasiektų 196 eurus. "Mes jiems bedame pirštu, kad yra dar 2013 m. Europos Vadovų Tarybos pažadas 196 eurus taikyti jau nuo 2021 m. ir, nuo to atsispirdami, mes galime eiti link 100 proc. Kokiu tempu, čia jau skonio klausimas, bet mes negalime laukti tokiu tempu kaip dabar, kad 2040 kažkelintais metais būtų suvienodinta", – kalbėjo Prezidentas.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Briuselio pareigūnai teigia, kad tikslo – 196 eurų – nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o suma buvo nustatyta pagal 2009 m. duomenis.

EK išmokas žemės ūkiui siūlo sumažinti maždaug 5 proc. – tai daroma nelikus Britanijos įnašo ir norint daugiau lėšų skirti naujiems iššūkiams, tokiems kaip migracija, klimato kaita ar bendra gynybos politika. Dėl karpymo kaimo plėtros programa Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, neteks maždaug ketvirtadalio paramos, lyginant su dabartiniu biudžetu.

"Kai mažiau pinigų ir daugiau prioritetų, žinoma, susitarti nelengva. Ir tikėtis, kad labai staigiai, per naktį, bus susitarta, tikrai nemanau. Tikrai derybos bus labai sunkios, manau, kad jos nusikels ir į kovo mėnesį", – Žinių radijui vakar sakė finansų ministras Vilius Šapoka, Prezidentui G.Nausėdai nuvykus derėtis į Briuselį dėl naujojo ES biudžeto.

BNS surinkti duomenys rodo, kad naujausias projektas leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau Sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet mažomis tiesioginėmis išmokomis nepatenkintiems šalies ūkininkams kol kas gerų žinių nėra. Finansų ministro teigimu, derybas sunkina ir bendras kontekstas: vangiai auganti ekonomika ES ir vienos iš didžiųjų donorių Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš ES.

"Galime suprasti, kodėl nemaža šalių grupė nenori prisidėti daugiau lėšų į bendrą katilą, nes, pasitraukus JK iš ES, atsiveria didelė finansinė skylė – tai 60 mlrd. eurų. Turime tradicines ES politikas, tokias kaip žemės ūkis, Sanglauda. Tuo metu išaiškėjo nauji prioritetai: klimato kaitos stabdymas, migracijos, saugumo iššūkiai", – aiškino V.Šapoka.

Šaltinis: BNS



NAUJAUSI KOMENTARAI

rinkimai artėja

rinkimai artėja portretas
Visi landsbirginiai su žemgrobiu starkievič priešakį.

Pas Simonko eikit ukininkai arba pas

Pas  Simonko  eikit ukininkai  arba pas portretas
Armonaite su Cmilyte reikalaut sau Lygiu Teisiu.....

ubagai

ubagai portretas
Prašo baudžiauninkai pašalpos.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių