Lietuvos svertai prieš emigraciją – per menki

Pernai iš Lietuvos emigravo 32 tūkst. gyventojų, tad jei ne čia imigravę ukrainiečiai, gyventojų skaičius būtų vėl katastrofiškai mažėjęs. Seimo Migracijos komisijai nelabai sekasi suvaldyti situaciją? "Pagrindinis dalykas, dėl ko emigrantų daugiau grįžtų ir vėl neišvažiuotų, tai yra gerai apmokamų darbo vietų sukūrimas", – "Kauno dienai" sakė šios komisijos pirmininkas Bronius Markauskas.

Nebėra kam emigruoti?

2018-aisiais emigracijos mastai nebuvo rekordiniai. Gal net atrodytų guodžiantys, kad pagaliau išvykstančiųjų mažėja, nes 2017 m. emigravo beveik 48 tūkst., 2016 m. – daugiau nei 50 tūkst., 2015 m. – daugiau nei 36 tūkst., 2014 m. – daugiau nei 38 tūkst.

Tačiau gali būti, kad pernykštis sumažėjimas – natūralus, nes dėl prastėjančių demografinių rodiklių apskritai mažėjo Lietuvoje žmonių. Nuolatinių gyventojų skaičius pernai sumažėjo 14,9 tūkst. (0,5 proc.), per 2017 m. – 39 tūkst. (1,4 proc.). Statistikos departamento skaičiavimu, šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2, 794 mln. nuolatinių gyventojų. O pagrindinę sumažėjimo dalį – 78 proc. – nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita (mirė 11,6 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė).

Šių metų pradžios tendencijos – irgi neguodžiančios. Lietuvoje vasario pradžioje buvo kiek daugiau nei 2, 792 mln. nuolatinių gyventojų, rodo išankstiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tai 1 934 gyventojais mažiau nei sausio pradžioje.

Statistika negailestinga, neatrodo, kad Seimo Migracijos komisijai pavyko rasti veiksmingų būdų šiai problemai įveikti.

"Komisija pati strategijų nekuria, žiūri, ką daro Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, – aiškino parlamentaras B.Markauskas. – Vyriausybė yra parengusi Migracijos politikos strategiją iki 2030 m., dabar parengtas didelės apimties priemonių planas, turėtume artimiausiu metu svarstyti. Jų kol kas konkrečiai neįvardysiu."

Emigrantus keis imigrantai

Dėl neigiamos tarptautinės migracijos (3,3 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo) nuolatinių gyventojų skaičius pernai sumažėjo 22 proc. Šie skaičiai būtų tragiškesni, jei darbo jėgos trūkumu besiskundžiantis Lietuvos verslas nebūtų įsivežęs darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Ekspertai prognozuoja, kad vis didesnį procentą ateityje sudarys imigrantai. Migracijos departamentas suskaičiavo, kad 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 58 021 užsienietis, iš jų – 16 873 Ukrainos (41,9 proc. daugiau nei prieš metus), 12 433 Rusijos (2,9 proc. mažiau nei prieš metus), 12 162 Baltarusijos (31,8 proc. daugiau nei prieš metus) piliečiai. Nors bendras Lietuvos gyventojų skaičius, palyginti su 2018 m. sausio 1 d., sumažėjo 0,5 proc., tačiau joje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus padidėjo net 17,5 proc. 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai sudarė 2,08 proc. visų Lietuvos gyventojų (2018 m. sausio 1 d. buvo 1,76 proc.).

Anot B.Markausko, trūkstant darbo jėgos, vis dažniau Lietuvos verslininkų akys bus nukreipiamos į užsienį: "Ką tik svarstėme Migracijos komisijos komiteto posėdyje, kaip atsilieps mums įvykiai Venesueloje. Dėl ten esančios politinės įtampos gali atsirasti žmonių, kurie norėtų atvykti į Lietuvą. Kalbėjomės, kaip jiems padėti, kaip supaprastinti sąlygas. Ir ne tik atvykimo. Turime užtikrinti ir socialines garantijas, ir būstą. Visa tai nėra taip paprasta."

Pagrindinė nykstančios mūsų visuomenės problema – išsivaikščiojimas. Tačiau verslininkai ir politikai dažniau kalba ne apie emigracijos stabdymą, o imigrantus.

"Visi matome, kad trūksta darbo jėgos, – tikino B.Markauskas. – Kai pastatomos naujos įmonės, žmones tenka rinkti vos ne iš pusės Lietuvos, kad būtų užimtos visos sukurtos darbo vietos. Šiuo metu oficialus nedarbas siekia 6 proc., bet puikiai suprantame, kad nemaža dalis jų nebegrįš į darbo rinką, nedarbui pasmerkti visam gyvenimui.

Reikia žiūrėti, kokiomis sąlygomis tie ukrainiečiai čia atvažiuoja, nes yra keliami reikalavimai, kad jiems būtų mokamas ne mažesnis nei vidutinis Lietuvoje mėnesio atlyginimas. Turime apribojimus, kad ne bet kokios specialybės darbuotojai gali atvažiuoti. Problema, kad ne visi legaliai atvyksta. Gal ne visi visu etatu įdarbinami. Dėl to nepatenkintos ir profsąjungos, ir darbuotojai."

Tie, kuriems gerai sekėsi, jei ir išvyks iš Didžiosios Britanijos, vyks ne į Lietuvą, o į kitą Europos šalį. Gali grįžti tie, kurie nepritapo, gyvena iš pašalpų.

Kokia "Brexit" įtaka?

Statistikos departamentas konstatuoja, kad kasmet į tėvynę grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai mažėja. 2014 m. tokių buvo beveik 20 tūkst., 2015 m. – 18 tūkst. , 2016 m. – 14 tūkst., 2017 m. – jau tik 10 tūkst. Pernai parvyko 16,6 tūkst. žmonių. Gal turėjo įtakos šiemet vyksiantis "Brexit".

"Ne, kol kas nemanau, – sako Seimo Migracijos komisijos pirmininkas. – Turiu ir asmeninių santykių su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais žmonėmis, kol kas jie laukia. Greičiausiai nepateisins jie mūsų lūkesčių dėl grįžimo, kad ir kaip pasibaigtų išstojimas. Tie, kuriems gerai sekėsi, jei ir išvyks iš Didžiosios Britanijos, vyks ne į Lietuvą, o į kitą Europos šalį. Gali grįžti tie, kurie nepritapo, gyvena iš pašalpų. Didelio džiaugsmo gal ir nebus, bet reikia džiaugtis ir tais grįžtančiaisiais. Negalime sakyti, kad tie žmonės mums nereikalingi."

Subsidijos pakenktų?

Vienas realių būdų iš užsienio susigrąžinti savą jaunimą – subsidijos jaunoms šeimoms iki 35 metų (15 proc. būsto kredito sumos – net vaikų nesusilaukusiai porai; gimus vienam kūdikiui parama didėja 5 proc., antram – dar 5 proc., trečiam ir daugiau – iki 30 proc.) pirmam būstui regionuose įsigyti. Praėjusiais metais valstybė tam iš pradžių numatė 2 mln. eurų. Tačiau akimirksniu lėšos rugsėjo pradžioje buvo išskirstytos, o laukiančiųjų eilė susidarė keliskart ilgesnė, nei buvo duota pinigų. Iškart buvo rasti dar 2 mln. eurų. Šių metų biudžete planuojama skirti 10 mln. eurų.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius tokius valstybės žingsnius sukritikavo. Pernai lapkritį vykusioje metinėje nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje pareiškė, kad parama jaunoms šeimoms gali pastebimai paveikti regionų NT rinką.

Lietuvos banko skaičiavimu, valstybės parama per 2019 m. padidintų suteiktų paskolų portfelį beveik 70 mln. eurų. Tai būtų reikšminga suma, nes per metus būsto paramai gauti atrinktose vietovėse suteikiama apie 500 mln. eurų būsto paskolų – kitaip tariant, tose vietovėse suteikiamų būsto paskolų metinis srautas kitais metais vien dėl subsidijų gali padidėti 14 proc.

"Lengviausia yra dalyti pinigus, tačiau tai išbalansuoja rinką. Būstai taps brangesni ir už tą pinigų sumą žmonėms bus sunkiau įpirkti būstą, – pasidalijo įžvalgomis T.Garbaravičius. – Būsto kainos kinta išvien su darbo užmokesčiu, rinka ir toliau yra pakankamai likvidi ir nekelia grėsmių finansiniam stabilumui."

Vien būsto nepakanka

Vis dėlto pernai valstybės skirti 4 mln. eurų būstui – lašas jūroje. Nei poveikio kainoms, nei pastebimai sutrumpėjusios pretendentų į paramą eilės.

"Žinoma, norėtųsi, kad būtų skirta daugiau. Bet valstybė daro, ką gali, – paaiškino B.Markauskas. – Kalbamės su savivaldybėmis, kad jos irgi prisidėtų. Ypač regioninėmis, nutolusiomis nuo Vilniaus, Kauno, nuo kitų didžiųjų miestų. Jos labiausiai kenčia nuo darbo jėgos trūkumo. Ir vien būsto žmogui neužtenka. Pagrindinis dalykas, dėl ko emigrantų daugiau grįžtų ir vėl neišvažiuotų, tai yra gerai apmokamų darbo vietų sukūrimas. Kitaip nieko nebus. Jei žmogui suteiksime būstą, o jis turės dirbti už minimumą, apgyvendinimas nebus panacėja.

Svarbu, kad ateitų investicijos. Matome, jos ateina, tačiau taiko į didžiuosius miestus, na, dar Naująją Akmenę. Kad ir ką kalbėtume, pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės emigruoja, yra ekonominė."

Išeitis – geras uždarbis

Yra atlikti tyrimai, kokios algos galbūt sustabdytų emigraciją apskritai. Pasirodo, žmonės svetur ne apie keliskart didesnę nei čia algą svajoja. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa atskleidė, kad 4 iš 10 respondentų būtų patenkinti gyvenimu, jeigu uždirbtų bent 400 eurų daugiau. Tada jų pajamos sudarytų 801–1 600 eurų per mėnesį. Kas antra šeima, uždirbanti 1 600 eurų, norėtų gauti 2 000.

Realybė tokia, kad ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 500 eurų ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų – nuo 501 iki 725 eurų, kitas ketvirtadalis – nuo 726 iki 1 082 eurų ir likęs ketvirtadalis − 1 082 eurus ir daugiau. Tačiau gerokai kilstelėjus atlyginimus ekspertai įžvelgia pavojų ekonomikai.

"Tikėtis, kad staiga tiek atlyginimai padidės, nereikėtų. Taip nebus, – įsitikinęs Seimo Migracijos komisijos pirmininkas B.Markauskas. – Tačiau noriu pasakyti, kad, net uždarbiams tapus europiniams, turėtų pasikeisti ir požiūris į darbą.

Vieną pavyzdį norėčiau pateikti apie lietuvį, kuris keletą metų dirbo daržovių ūkyje Olandijoje. Grįžo prieš keletą metų, nemažai investavo, ėmė pats tuo verstis. Sako: "Padariau eksperimentą. Puikiai žinau, kiek ūkininkas Olandijoje moka darbuotojui, kertančiam, tarkime, Pekino kopūstus. Pasamdžiau žmonių, pasakiau, kad mokėsiu, kiek ir Olandijoje, bet darbo norma bus tokia kaip ten. Dieną padirbo ir viskas baigėsi." Įdomu tai, kad žmonės, išvažiavę į užsienį, daug dirba, sunkiai dirba. Lietuvoje kažkodėl to nėra. Kitoks požiūris į darbą.

Sutikime, kol darbo našumo nebus, ir atlyginimai negali be galo didėti. Aišku, atrodau, lyg stoviu kitoje pusėje, nei turėtų Migracijos komisijos pirmininkas. Turėčiau sakyti, taip, verslas blogas, nemoka, todėl žmonės išvažiuoja. Bet kartais yra tokių niuansų, kai sunku būti kategoriškam. Nėra tik viena priežastis. Pripažinkime, kad ir šiandien, jei turi kvalifikaciją, esi geras specialistas, net tokiame paprastame kaip statybos sektoriuje (elektrikas, santechnikas ar geras apdailininkas) tą tūkstantį eurų be problemų gauna."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vienintelis svertas

Vienintelis svertas portretas
Tapti šalimi GAMINTOJA o ne vartotoja....kaip VOKIETIJA....

zelemunčikas

zelemunčikas portretas
Pagaliau ir kolchozo Markauskas prasikrapštė akis ir pamatė,kad per 30 metų Lietuva sukūrė tik 141-ną gerai apmokamą darbo vietą.

prasminga komiso veikla

prasminga komiso veikla portretas
Komisija nieko nekuria, tik iesko budu... dirba kurybini darba... kaip gerai, kad po ilgo darbo issiaiskino emigracijos priezasti... per mazi atlyginimai. O atlyginimai mazi, nes emigrantai uzsienyje dirba geriau, nei dirbo Lietuvoje. Va, cia tai naujiena!
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių