- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pastebimai auga šilauogių plotai, nors mūsų šalies žemdirbiai dar tik mokosi šios kultūros auginimo subtilybių. Perspektyvų plėstis yra nemažai, juolab, kad uogų poreikis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje auga. Apie tai kalbėta Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktoriaus Sigito Dimaičios bei Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovės Zofijos Cironkienės susitikime su Lietuvos garbės konsulu Olandijoje Gertu Zandsteegu.
„Per dvejus pastaruosius metus šilauogių plotai Lietuvoje padidėjo šimtu hektarų, – nuo 250 ha iki 350 ha. Tai galima laikyti gera pradžia. Didžiausias šilauogių ūkis šalyje dabar siekia apie 20 ha. Šilauogių auginimas tikrai perspektyvus, nes yra daug jų veislių, ilgas sezoniškumas, ir uogų poreikis nuolat auga“, – pabrėžė LDAA direktorė Z. Cironkienė.
Susitikime, pasak ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, dalyvavo Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovė Rūta Gasparovičiūtė.
Lietuvos-Olandijos šilauogių ūkio Zarasų rajone partnerio Raimondo Vėlavičiaus teigimu, nors šilauogių plantacija sodinama ilgam (nes augalai augs ir derės 25-30 metų), augintojams reikia žinoti, kad pirmosios pajamos iš ūkio atsiras ne anksčiau kaip po 3-4 metų, o pelnas – po 5 metų.
Pradedant šilauogių verslą, reikia įvertinti tai, kad investicijos vienam hektarui sudaro apie 50-60 tūkst. eurų. Vien daigams įsigyti teks išleisti apie 6 tūkst. eurų, nemažai kainuoja durpės ir medžio pjuvenos. Derlingais metais nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios ant vieno krūmelio vidutiniškai sunoksta daugiau nei 3 kg šilauogių, o iš 1 ha vidutiniškai priskinama apie 6 tonas uogų.
Vienoje stiklinėje šilauogių yra 24 proc. vitamino C, 5 proc. vitamino B6 ir 36 proc. vitamino K paros normos. Valgant šilauoges, organizmas praturtinamas geležimi, kalciu, kaliu, magniu, fosforu, natriu, manganu, cinku, variu, folio rūgštimi, vitaminais B4, A ir E. Uogose yra dar ir įvairių fenolio junginių, todėl teigiama, jog šilauogės turi antioksidacinį poveikį organizmui.
G. Savickio / ELTOS nuotr.
Anot specialistų, dėl sudėtyje esančių bioaktyviųjų komponentų šilauogių maistingųjų medžiagų koncentracijos indeksas (ANDI) yra aukštas. Jis nustatomas pagal vitaminų ir mineralų kiekį, taip pat ir fiziocheminę sudėtį bei antioksiduojamąjį poveikį. Maisto produktų, iš kurių gaunamai vienai kalorijai tenka didžiausias maistingųjų medžiagų kiekis, ANDI indeksas yra didžiausias. Šilauogės patenka į geriausius įvertinimus gavusių vaisių ir daržovių dvidešimtuką.
Lietuvos konsulas Olandijoje G. Zandsteegas pažymėjo, kad lietuviams būtų tikslinga įkurti šilauogių augintojų asociaciją arba įsteigti kooperatyvą, kur suvieniję jėgas ūkininkai galėtų plėtoti šilauogių ūkius bei kuo palankesnėmis sąlygomis eksportuoti produkciją, o ateityje auginti šilauoges ir Olandijos rinkai.
ŽŪR direktorius S. Dimaitis pažymėjo, kad pirma bėda tai – produkcijos realizavimas, nes Lietuvos ūkininkai turi sugebėti konkuruoti su lenkais. Kitas dalykas – iš hektaro olandai užaugina produkcijos maždaug už 13 tūkst. eurų, o lietuviai – vos už 900 eurų. Taigi, tobulėti dar yra kur. Jei bus produkcijos poreikis ir ūkininkams užtikrintos realizavimo galimybės, tai, be abejo, lietuvaičiai imsis šio verslo ir, tikėtina, kooperuos jėgas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai17
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...