- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viso Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vertė pernai išaugo 13 proc. ir dabar siekia apie 187 mlrd. eurų, iš kurių statinių vertė siekia 146 mlrd. eurų, žemės sklypų – 41 mlrd. eurų, skelbia Registrų centras.
Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus augo apie 10 proc., komercinių statinių – 9 proc., kitų paskirčių statinių – 9–12 procentų.
Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus augo maždaug dešimtadaliu. Gyvenamųjų teritorijų ir sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc., žemės ūkio paskirties sklypų – 12 proc., pramonės, sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės – 8–9 proc.
Pasak Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės Linos Kanišauskienės, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, žemės bei statinių vertės dėl ribotos pasiūlos ir didelės paklausos labiau augo kurortinėse Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse.
Tuo metu komercinės paskirties žemės ir komercinių pastatų vertės labiau didėjo Anykščių, Birštono ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose plėtojama rekreacija, taip pat Molėtų rajono savivaldybėje, kurioje veiklą vysto technologijų įmonės.
Pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertės daugiau augo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje kuriasi pramonės ir logistikos centrai.
Iš viso Registrų centras įvertino daugiau kaip 6,9 mln. statinių ir žemės sklypų.
Lietuvos NT vidutinės rinkos vertės auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinės rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2021 metų pradžios, kai vidutinių rinkos verčių suma siekė 118 mlrd. eurų, 2022-ųjų sausį – 135 mlrd. eurų, 2023-ųjų pradžioje – 166 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...