Lietuvos kirpėjų laukia didelė naujovė

Ji tikina, kad nauji reikalavimai paslaugų kainų nedidins.

Trečiadienį asociacija pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketinama paruošti ir patvirtinti Europos kirpėjo sertifikatą, kurį privalėtų turėti visi dirbantys kirpėjo darbą.

Kaip Eltai sakė J. Mačiulienė, šiuo metu egzistuojanti nelegalaus darbo bei neprofesionalių kirpėjų problema yra aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai.

„Labai daug nelegalaus darbo, nekvalifikuotų žmonių, tai (sertifikatas - ELTA) turbūt bus vienintelis garantas, kad atėjus į saloną, kirpyklą ar SPA centrą, bet kuris klientas galės įvertinti, koks yra kirpėjas, koks profesionalumo lygis. Tai esminiai dalykai, kurie yra labai svarbūs mums, nes šiandien mes neturime tokios vertinimo sistemos“, - kalbėjo J. Mačiulienė.

Ji pridūrė, kad sertifikatai tik Lietuvoje yra tokia didelė naujovė, o kitose ES šalyse - Danijoje, Norvegijoje, Austrijoje - kirpėjai juos jau turi.

Nežinau, kaip tai galėtų užauginti kainą, kai ji ir taip yra ne visada atitinkanti realybę, nes girdžiu, kad kai kuriuose salonuose kainos yra aukštesnės nei ES.

Paklausta, ar ES sertifikatų įtvirtinimas neišaugins paslaugų kainų, ji sakė, kad neįsivaizduoja, kaip tai galėtų nutikti, nes kainos jau ir taip yra aukštos.

„Nežinau, kaip tai galėtų užauginti kainą, kai ji ir taip yra ne visada atitinkanti realybę, nes girdžiu, kad kai kuriuose salonuose kainos yra aukštesnės nei ES“, - sakė J. Mačiulienė.

Ji kol kas negalėjo įvardyti, kaip atrodys kirpėjo sertifikatas, tačiau, anot jos, jis gali būti panašūs į asmens tapatybės kortelę.

J. Mačiulienė patikslino, kad šis dokumentas nėra licencija, o tik įrodymas, kad kirpėjas tikrai yra profesionalus.

„Tai tiesiog dokumentas, rodantis, kad žmogus tikrai yra profesionalus, kad jis domisi ir turi tų praktinio darbo valandų. Pavyzdys: žmogus turi 50 praktinio darbo valandų, o, tarkime, iki sertifikato gavimo reikia dar 30, reiškia jis dar 30 valandų turės eiti į mokymus ir fiksuoti, kad atliko praktiką“, - sakė J. Mačiulienė.

Jos teigimu, neteisinga, kad dabar ką tik mokslus profesiniame centre baigęs kirpėjas susiranda „darbo vietą prabangiame salone ir dirba tokiomis pačiomis kainomis kaip patyręs kirpėjas“, todėl reikalavimas turėti Europos kirpėjo sertifikatą sistemą išlygintų.

Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje veikė 522 kirpyklos ir grožio salonai. Analogišką praeitų metų laikotarpį jų buvo 506.