- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomo laikino bankų solidarumo įnašo.
Anot LBA, siūlomas modelis iškreipia konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.
„LBA vertinimu, naujasis mokestis būtų taikomas keliems Lietuvoje veikiantiems didiesiems bankams ir bankų, registruotų už šalies ribų, filialams. Šios finansų įstaigos turėtų prisiimti naujas su mokesčiu susijusias sąnaudas, o tai neigiamai atsilieptų jų konkurencinei padėčiai tarptautinėje finansų rinkoje“, – teigiama antradienį išplatintame LBA pranešime.
Anot LBA, siūlomas mokestis savo esme reiškia naują apmokestinimo sistemą, grindžiamą keliais skirtingais kriterijais, o jokių kitų ekonomikos sektorių, išskyrus finansų įstaigas, dėl vadinamojo nenumatyto pelno apmokestinti nesiekiama.
LBA laikiną bankų solidarumo įnašą dar kovo viduryje įvertino kaip nepriimtiną ir dėl to teigė prašysianti EK išvados.
Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė praėjusią savaitę Trišalėje taryboje teigė, kad siūlomas mokestis yra diskriminacinis bei turės pasekmių šalies investicinei aplinkai.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
„Darbiečiai“ žada remti bankų solidarumo mokestį, bet nenurodant jo naudojimo paskirties
Opozicijai priklausantys „darbiečiai“ žada remti Vyriausybės siūlomą laikiną bankų solidarumo mokestį, bet siūlo įstatyme konkrečiai nenumatyti, kam būtų naudojamos iš jo gautos lėšos.
„Jeigu bankų apmokestinimas eis, tai mes jį palaikome“, – antradienį frakcijos susitikime su finansų ministre Gintare Skaiste teigė Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Vytautas Gapšys.
„Vienintelis dalykas, ko norėtume, kad nebūtų labai aiškiai įstatyme įkaltos nuostatos dėl paskirstymo tų lėšų. Manome, kad yra ir kitų projektų, negu jie buvo įvardinti“, – pridūrė V. Gapšys.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekte dabar numatyta, kad surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams, tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo, kad jos galėtų būti panaudotos ir įrengti infrastruktūrą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę sakė, kad Liberalų sąjūdis šio mokesčio idėją vertina skeptiškai – tokiu būdu būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...