- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad bankų reikšmė ekonomikai didelė ir nekinta. 64 proc. apklaustųjų bankus įvardijo kaip vieną svarbiausių sektorių Lietuvos ekonomikai. Labiausiai bankais pasitiki jaunimas (18-29 m.), studentai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Tuo tarpu mažiausiai jais pasitiki senjorai (60-74 m.), pensininkai, žmonės su pagrindiniu arba pradiniu išsilavinimu.
„2015-aisiais bankai prisidėjo prie ne vieno itin svarbaus vaidmens Lietuvos ekonomikai, reikšmingų projektų įgyvendinimo, turėjo savo veikloje pritaikyti naujų reguliacinių teisės aktų nuostatas. Metai buvo išties nelengvi, ne kartą teko susidurti su neretai dirbtinai iškeltomis neigiamomis komunikacijos bangomis. Tačiau apibendrinus rezultatus galima sakyti, kad klientai asmeninę patirtį bankuose vertina gerai“, – pažymi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Anot S. Kropo, šiuos metus bankai pasitinka su dar didesne nežinomybe ir laukiančiais iššūkiais negu pasitiko 2015-uosius. Susirūpinimą keliančių klausimų, reguliacinių teisės aktų, kuriuos reikės įgyvendinti, laukia ne vienas, todėl atėję metai bus itin svarbūs abipusiam gyventojų ir bankų supratimui bei pasitikėjimui stiprinti.
Labiausiai pasitiki pagrindiniu banku
Daugumos respondentų nuomone, jų pasitikėjimas bankais per pastaruosius metus nekito. Tiesa, padaugėjo manančių, jog jų pasitikėjimas bankais šiek tiek padidėjo (2014 m. apklausos duomenimis, taip atsakė 6,8 proc. apklaustųjų, 2015 m. – 13,5 proc.). Aukštesnes pajamas (331-510 Eur vienam šeimos nariui) gaunančių asmenų bei ne didžiuosiuose miestuose gyvenančių asmenų grupėse daugiau respondentų mano, jog jų pasitikėjimas bankais didėjo. Pensininkai, 50-74 metų amžiaus asmenys bei kaimų gyventojai dažniau teigė, kad jų pasitikėjimas bankais mažėjo.
2015 m. apklausos rezultatai parodė, kad palankiausiai gyventojai vertina savo pagrindinį banką (vidutinis gyventojų vertinimas dešimties balų sistemoje – 7,6), taip pat bankus, kurių paslaugomis naudojasi (7,5 balo). Pasitikėjimo bankais, kurių paslaugomis nesinaudoja, vidurkis – 6,2. Tokie vertinimai įrodo, kad pasitikėjimas įgyjamas per patirtį – kuo bendravimas su bankais intensyvesnis, tuo jie vertinami geriau.
Aktyviau naudojasi paslaugomis
Apklausos rezultatai parodė, kad, palyginti su 2014-aisiais, gyventojai tam tikromis bankų paslaugomis naudojasi aktyviau. Didžioji bankų klientų dalis (2015 m. – 88 proc., 2014 m. – 83 proc.) turi einamąją sąskaitą, debeto kortelę (2015 m. – 83 proc., 2014 m. – 72 proc.) ir atlieka operacijas grynaisiais pinigais (2015 m. – 89 proc., 2014 m. – 81 proc.). Pensijų fondų paslaugomis naudojasi ketvirtadalis klientų (2014 m. – 18 proc.), 16 proc. naudojasi kredito kortelėmis (2014 m. – 10 proc.), dešimtadalis klientų – gyvybės draudimu (2014 m. – 9 proc.), dvigubai išaugo naudojimasis lizingu (nuo 4 iki 8,5 proc.). Bankų siūlomos investicijų į vertybinius popierius paslaugos, kaip ir 2014 m., iš patirties žinomos tik vienam procentui respondentų.
6 proc. šalies gyventojų sako apskritai nesinaudojantys bankų paslaugomis.
„Kiek nustebino apklausos rezultatai, atskleidžiantys kanalus, kuriais gyventojai tvarko bankinius reikalus. Nepaisant komunikacijos, pažangos naudojantis informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijų naujovių, visgi, palyginti su 2014-ųjų apklausa, negalime fiksuoti reikšmingų pokyčių e. parašo, mobilaus e. parašo, banko kodų generatorių naudojime“, - pastebi S. Kropas.
Svarbiausia saugumas ir operatyvumas
Apklausos dalyviai nurodė, kad galvojant apie bankus, jiems svarbiausia yra saugaus banko reputacija: finansiškai stabilus bankas, saugios operacijos, saugoma asmeninė informacija. Svarbios išlieka ir banko darbuotojų pastangos sklandžiai bei greitai spręsti problemas bei skaidrus ir aiškus bendravimas. Taip pat funkciniai aspektai – greitai ir paprastai atliekamos bankinės operacijos ir prieinami bankinių paslaugų mokesčiai. Banko kilmė, kaip ir 2014-ųjų apklausos duomenimis, nėra svarbi nei pasitenkinimui banku, nei pasitikėjimui juo.
Atsakant į klausimą, kiek pagrindinis bankas patenkina lūkesčius, dauguma sutiko, kad jų bankas finansiškai stabilus, atliekamos bankinės operacijos yra saugios (šiuos aspektus puikiai ir gerai vertina 76 proc. apklaustųjų), asmeninė kliento informacija apie finansinę situaciją, bankines paslaugas yra saugoma (74 proc.), bankų darbuotojai skaidriai ir aiškiai bendrauja (75 proc.), sklandžiai ir greitai sprendžia pasitaikančias problemas (69 proc.). Kiek nepalankiau lūkesčiai patenkinami, kai kalbama apie indėlių ir paskolų palūkanas bei prieinamus bankinių paslaugų mokesčius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį6
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...