- Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė / BNS, Ignas Dobrovolskas / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Finansų ministerijos pasiūlytą visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį reikėtų tobulinti. Skirtingai nei ministerija, centrinis bankas siūlo progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.
„NT mokestis turėtų būti platus, visuotinis, be išimčių mokesčiui išvengti, taip pat progresyvaus tarifo ir taikomas suminei valdomo NT vertei, o ne individualiems objektams“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Pateiktas Finansų ministerijos pasiūlymas turėtų būti gerokai pagerintas“, – pridūrė LB vadovas.
Pasak LB vadovo, „tinkamai sukalibruotas“ NT mokestis galėtų mažinti perteklinę būsto paklausą ir padėtų labiau subalansuoti rinką.
„Labai svarbu, kad NT mokestis būtų žmonėms suprantamas ir progresyvus: tai yra, jeigu esi turtingesnis, gali labiau prisidėti. Taip būtų užtikrinamas ir socialinis teisingumas“, – sakė G. Šimkus.
Centrinio banko vadovo teigimu, šiuo metu NT turtas dėl didelio paklausos ir pasiūlos disbalanso ir pastaraisiais metais mažėjančio statybos leidimų išdavimo Vilniaus regione yra pervertintas maždaug dešimtadaliu, tačiau G. Šimkus teigė kol kas neprognozuojantis, kad NT kainos galėtų kristi.
„Aišku, niekada nesakyk niekada, tačiau šiuo metu didesnės rizikos, kad NT kainos koreguosis, nematyčiau. Vis dėlto nėra gerai, kad per metus paaugusios apie 20 proc. būsto kainos nestabdo ir šiuo metu jų augimas yra didžiausias nuo 2007 metų“, – sakė G. Šimkus.
„Būsto pervertinimo ženklai yra akivaizdūs“, – pridūrė jis.
Labai svarbu, kad NT mokestis būtų žmonėms suprantamas ir progresyvus: tai yra, jeigu esi turtingesnis, gali labiau prisidėti. Taip būtų užtikrinamas ir socialinis teisingumas.
Pagal Finansų ministerijos balandį pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą.
Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais.
Ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Nemano, kad Lietuvą ištiks ekonominė krizė
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus skeptiškai vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekonomistų teiginius, kad artimiausią žiemą arba pavasarį galime sulaukti ekonominės krizės. Pasak jo, labiau tikėtina yra sulaukti neigiamų rodiklių atskirais ketvirčiais, kurie būtų labiau techniniai, negu lemiantys realią krizę ar recesiją.
„Šiais metais Lietuvos ekonomika kad ir kaip būtų, bet turėtų augti. Mes turėjome stiprų pirmo ketvirčio augimą“, – pirmadienį po Finansinio stabilumo apžvalgos pristatymo teigė G. Šimkus.
Jis tvirtina, kad ekonomistai, kalbėdami apie krizę, gali turėti omenyje pernešimo veiksnį, kai būna matomas ketvirtinis neigiamas pokytis.
„Du kartus iš eilės ketvirtinis neigiamas BVP augimo pokytis vadinamas technine recesija. Bet ji tik ir yra techninė, statistinių veiksnių nulemtas apibūdinimas žodžiu recesija“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Dabar neverta kalbėti apie Lietuvos banko prognozes, išleistas kovo mėnesį, buvome pirmoji institucija tai padariusi, kitą savaitę pristatysime naujas ekonomines prognozes“, – pridėjo jis.
G. Šimkus: negalime stengtis pasivyti infliacijos spurto bandydami atliepti pajamas
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad neatsižvelgiant į tai, jog infliacijos šuolis šiais metais lenkia atlyginimų augimą, negalima dar sparčiau didinti darbo užmokesčio. Pasak jo, tai ypač aktualu Lietuvoje, kur paslaugų infliacijos dedamoji visame bendrame kainų lygio augime yra pakankamai reikšminga.
„Mes negalime bandyti pasivyti šito infliacijos spurto bandydami atliepti pajamas, nes yra viena didžiulė rizika, kad dar sparčiau didinamas darbo užmokestis gali pradėti dar labiau skatinti infliaciją“, – pirmadienį po Finansinio stabilumo apžvalgos pristatymo teigė G. Šimkus.
Jis aiškino, kad į susidariusią situaciją reikia žvelgti ilgalaikėje perspektyvoje, ir nors šiuo metu esanti 18 proc. infliacija yra skaudi, atlyginimai jos nepaveja ir perkamoji galia yra sumažėjusi, tačiau skubotai didinti atlyginimų taip pat nereikėtų.
„Jeigu žvelgiame atgal, tai per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai, pajamos augo 2,5 karto. Per visą šį laikotarpį infliacija, net ir įskaitant šį sudėtingą laikotarpį, augo apie 30–40 proc. Mes turime vertinti, kad perkamoji galia apskritai yra išaugusi“, – tvirtino LB valdybos pirmininkas.
G. Šimkus tikina, kad Europos Centrinio Banko (ECB) tikslas vidutiniu laikotarpiu yra 2 proc. infliacija, ir kokia didelė ji bebūtų dabar, infliacija grįš prie tokio skaičiaus. Anot jo, teisinga yra imtis antiinfliacinių paketų ir tikslingiau lėšas panaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims.
„Dabar gyvename ypatingu laikotarpiu, kai pandemija ir jos padarinius bei sukeltus stiprius pasiūlos veiksnius, tokius kaip atsigavusi paklausa, nespėjanti paskui pasiūla, dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo, dėl uždarytų kai kurių fabrikų ir daugybės dalykų nespėjo pagal paklausą ir pradėjo augti kainos. Bet šį dalyką sustiprino Rusijos karinė agresija ir dabar grynai to sukeltų pasekmių poveikis infliacijai, kuris yra iš pasiūlos pusės – negalimi išvežti javai iš Ukrainos, metalo trūkumai, ypatingai aktualūs Europai, yra pasiūlos pusės veiksniai“, – sakė G. Šimkus.
Jis pridėjo, kad Baltijos šalyse infliacija yra aukštesnė negu Europos Sąjungos vidurkis dėl darbo užmokesčio dedamosios, kitokio vartojimo krepšelio bei energetinio efektyvumo, tačiau šią problemą reikia spręsti.
„Reikia, kad aukštas Lietuvos infliacijos lygis kaip galima greičiau praeitų“, – pabrėžė LB valdybos pirmininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...