Lietuvos banko vadovas: NT mokesčio modelį reikėtų tobulinti

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Finansų ministerijos pasiūlytą visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį reikėtų tobulinti. Skirtingai nei ministerija, centrinis bankas siūlo progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

„NT mokestis turėtų būti platus, visuotinis, be išimčių mokesčiui išvengti, taip pat progresyvaus tarifo ir taikomas suminei valdomo NT vertei, o ne individualiems objektams“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Pateiktas Finansų ministerijos pasiūlymas turėtų būti gerokai pagerintas“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak LB vadovo, „tinkamai sukalibruotas“ NT mokestis galėtų mažinti perteklinę būsto paklausą ir padėtų labiau subalansuoti rinką.

„Labai svarbu, kad NT mokestis būtų žmonėms suprantamas ir progresyvus: tai yra, jeigu esi turtingesnis, gali labiau prisidėti. Taip būtų užtikrinamas ir socialinis teisingumas“, – sakė G. Šimkus.

Centrinio banko vadovo teigimu, šiuo metu NT turtas dėl didelio paklausos ir pasiūlos disbalanso ir pastaraisiais metais  mažėjančio statybos leidimų išdavimo Vilniaus regione yra pervertintas maždaug dešimtadaliu, tačiau G. Šimkus teigė kol kas neprognozuojantis, kad NT kainos galėtų kristi.

„Aišku, niekada nesakyk niekada, tačiau šiuo metu didesnės rizikos, kad NT kainos koreguosis, nematyčiau. Vis dėlto nėra gerai, kad per metus paaugusios apie 20 proc. būsto kainos nestabdo ir šiuo metu jų augimas yra didžiausias nuo 2007 metų“, – sakė G. Šimkus.

„Būsto pervertinimo ženklai yra akivaizdūs“, – pridūrė jis.

Labai svarbu, kad NT mokestis būtų žmonėms suprantamas ir progresyvus: tai yra, jeigu esi turtingesnis, gali labiau prisidėti. Taip būtų užtikrinamas ir socialinis teisingumas.

Pagal Finansų ministerijos balandį pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą.

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais. 

Ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Nemano, kad Lietuvą ištiks ekonominė krizė

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus skeptiškai vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekonomistų teiginius, kad artimiausią žiemą arba pavasarį galime sulaukti ekonominės krizės. Pasak jo, labiau tikėtina yra sulaukti neigiamų rodiklių atskirais ketvirčiais, kurie būtų labiau techniniai, negu lemiantys realią krizę ar recesiją.

„Šiais metais Lietuvos ekonomika kad ir kaip būtų, bet turėtų augti. Mes turėjome stiprų pirmo ketvirčio augimą“, – pirmadienį po Finansinio stabilumo apžvalgos pristatymo teigė G. Šimkus.

Jis tvirtina, kad ekonomistai, kalbėdami apie krizę, gali turėti omenyje pernešimo veiksnį, kai būna matomas ketvirtinis neigiamas pokytis.

„Du kartus iš eilės ketvirtinis neigiamas BVP augimo pokytis vadinamas technine recesija. Bet ji tik ir yra techninė, statistinių veiksnių nulemtas apibūdinimas žodžiu recesija“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Dabar neverta kalbėti apie Lietuvos banko prognozes, išleistas kovo mėnesį, buvome pirmoji institucija tai padariusi, kitą savaitę pristatysime naujas ekonomines prognozes“, – pridėjo jis.

G. Šimkus: negalime stengtis pasivyti infliacijos spurto bandydami atliepti pajamas

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad neatsižvelgiant į tai, jog infliacijos šuolis šiais metais lenkia atlyginimų augimą, negalima dar sparčiau didinti darbo užmokesčio. Pasak jo, tai ypač aktualu Lietuvoje, kur paslaugų infliacijos dedamoji visame bendrame kainų lygio augime yra pakankamai reikšminga.

„Mes negalime bandyti pasivyti šito infliacijos spurto bandydami atliepti pajamas, nes yra viena didžiulė rizika, kad dar sparčiau didinamas darbo užmokestis gali pradėti dar labiau skatinti infliaciją“, – pirmadienį po Finansinio stabilumo apžvalgos pristatymo teigė G. Šimkus.

Jis aiškino, kad į susidariusią situaciją reikia žvelgti ilgalaikėje perspektyvoje, ir nors šiuo metu esanti 18 proc. infliacija yra skaudi, atlyginimai jos nepaveja ir perkamoji galia yra sumažėjusi, tačiau skubotai didinti atlyginimų taip pat nereikėtų.

„Jeigu žvelgiame atgal, tai per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai, pajamos augo 2,5 karto. Per visą šį laikotarpį infliacija, net ir įskaitant šį sudėtingą laikotarpį, augo apie 30–40 proc. Mes turime vertinti, kad perkamoji galia apskritai yra išaugusi“, – tvirtino LB valdybos pirmininkas.

G. Šimkus tikina, kad Europos Centrinio Banko (ECB) tikslas vidutiniu laikotarpiu yra 2 proc. infliacija, ir kokia didelė ji bebūtų dabar, infliacija grįš prie tokio skaičiaus. Anot jo, teisinga yra imtis antiinfliacinių paketų ir tikslingiau lėšas panaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims.

„Dabar gyvename ypatingu laikotarpiu, kai pandemija ir jos padarinius bei sukeltus stiprius pasiūlos veiksnius, tokius kaip atsigavusi paklausa, nespėjanti paskui pasiūla, dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo, dėl uždarytų kai kurių fabrikų ir daugybės dalykų nespėjo pagal paklausą ir pradėjo augti kainos. Bet šį dalyką sustiprino Rusijos karinė agresija ir dabar grynai to sukeltų pasekmių poveikis infliacijai, kuris yra iš pasiūlos pusės – negalimi išvežti javai iš Ukrainos, metalo trūkumai, ypatingai aktualūs Europai, yra pasiūlos pusės veiksniai“, – sakė G. Šimkus.

Jis pridėjo, kad Baltijos šalyse infliacija yra aukštesnė negu Europos Sąjungos vidurkis dėl darbo užmokesčio dedamosios, kitokio vartojimo krepšelio bei energetinio efektyvumo, tačiau šią problemą reikia spręsti.

„Reikia, kad aukštas Lietuvos infliacijos lygis kaip galima greičiau praeitų“, – pabrėžė LB valdybos pirmininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių