Būsimas euro įvedimas šiek tiek suaktyvino nekilnojamojo turto rinką, sako Lietuvos banko vadovas. Estijoje, pasak šalies centrinio banko vadovo, iki euro įvedimo NT rinka nesuaktyvėjo ir kainos nekilo, nes tuo metu šalyje siautė krizė.

"Aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas sandorių skaičiaus prasme, tai du paaiškinimai galimi. Pirmas paaiškinimas, kaip žinote, - pasikeitimai žemės sklypų reguliavime, antras aspektas, manau, euro įvedimas sąlygoja aktyvumą. Kainų pokyčio didelio nepastebime, rinkos intensyvumas labiau", - spaudos konferencijoje Vilniuje po susitikimo su Latvijos ir Estijos centrinių bankų vadovais teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, Lietuvoje tik trečdalis naujų nekilnojamojo turto įsigijimų yra finansuojami bankų paskolomis, o likusi dalis - nuosavomis lėšomis.

Estijos centrinio banko vadovas Ardo Hanssonas (Ardas Hansonas) teigė, kad prieš prisijungiant prie euro zonos, šalyje NTrinka nesuaktyvėjo ir kainos nekilo, nes tuo metu Europoje siautė krizė.

"Mes prisijungėme prie euro, kai situacija buvo sudėtinga, gilios depresijos dugne, tad tuo metu poveikio nekilnojamojo turto kainoms nebuvo. (...) Dabar, praėjus 3,5 metų, mes matome didelį kainų augimą, 20 procentų per metus, bet mes matome, kad tai varoma ne bankų kreditais, atlyginimai kyla ir žmonės perka savo lėšomis", - tikino A.Hanssonas.

Estija eurą įsivedė 2011 metais, Latvija - 2014-ųjų sausio 1-ąją, o Lietuva tai ketina padaryti 2015-ųjų pradžioje.